Birželio 27 dieną, penktadienį, 18 val. kviečiame į Portugalų menininkės Ana Rebordão parodos „Bučinyje“ atidarymą vyksiantį galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas).
Ana Rebordão kuria inscenizuotas situacijas, kuriose pati tampa pagrindine veikėja, nuolatos keisdama vaidmenis. Šioje parodoje pristatomi du videodarbų ciklai, sukurti tarp 2018 ir 2025 metų.
Pirmasis ciklas, „dentro“ (2018–2022), jungia skirtingas ikonografijas, apmąstant tiek dvasinius, tiek kasdienius klausimus. Motinos, ypač Mergelės Marijos, vaizdinys tampa priemone kalbėti apie moters padėtį visuomenėje. Projekcijose ant lubų pasirodo fantasmagoriški vaizdai, o ant grindų – absurdiškai banalūs moterų veiksmai, tarsi atskleidžiantys egzistencinį beprasmiškumą.
Kaip ir kituose savo kūriniuose, projekte Within Ana Rebordão kuria statiškas, tarsi gyvas scenas, kuriose pagrindiniu veikėju dažnai tampa ji pati. Jos darbuose daugiausia dėmesio skiriama moters vidiniam pasauliui – kūnas įkurdinamas lėtose, beveik sustingusiose scenose, kuriose objektų nedaug, o šviesa pasitelkiama taip, kad vaizdai nurodytų į įvairius meno istorijos laikotarpius. Tokiu būdu menininkė tarsi sustabdo ir išryškina pasikartojančius, tačiau dažnai nepastebimus moters patyrimus dabartyje.
Antrasis ciklas, „Kartais viskas baigiasi bučiniu“ (2022–2025), nagrinėja galios santykius šeimoje. Čia atsiveria dominuojančios ir gundančios motinos figūra, moteris, kuri pjausto žuvį, ir dukros, įsitraukusios į absurdišką, šiek tiek groteskišką vaidinimą.
Dviejų kanalų videodarbas rodo moteris, kalbančias pačias su savimi, tarsi pabėgusias nuo pasaulio triukšmo. Tačiau į šį tylų stebėjimą įsiterpia kompiuterinio žaidimo ekranas, trikdantis vaizdą ir sukeliantis klausimą: ar ši erdvė iš tiesų intymi? Galbūt matome skirtingas moteris, o gal visą laiką tą pačią – dauginamą, stebinčią save.
Lėti ir dažnai statiški vaizdai atspindi bandymą suprasti istorijos eigą per moters kūno patirtį. Juose kvestionuojami nusistovėję motinystės vaizdiniai, ypač idėja, kad motinystė yra savaime suprantama ir besąlygiška. Rebordão kuria absurdiškai atrodančius, bet logiškai struktūruotus kūrinius, kuriuose užuominomis perteikia traumų ir vidinio nerimo temas. Jos vaizduojamos moterys, nors ir tylios, tampa girdimos per menininkės ryškų ironišką žvilgsnį.
Ana Rebordão (g. 1986) yra baigusi tapybos bakalauro studijas Lisabonos dailės akademijoje (Lisabona, Portugalija) ir vizualiųjų menų magistrantūrą Malmės meno akademijoje (Malmė, Švedija). Taip pat ji yra dalyvavusi nepriklausomo studijų programoje Maumaus – vaizduojamųjų menų mokykloje Lisabonoje.
„Ana Rebordão kūryba tęsia tableau vivant (gyvo paveikslo) tradiciją, kurios ištakos siekia dar Antikos laikus, tačiau kuri įvairiai pasireiškė per visą meno istoriją. Ši forma egzistuoja tarp teatro ir vizualiojo meno, leidžianti per sustatytus vaizdus įamžinti reikšmingus dabarties įvykius. Rebordão darbuose šie gyvi paveikslai virsta mažomis statiškomis scenomis, kuriose ji dažniausiai pasirodo viena. Figūra išlieka visiškai nejudri ilgesnį laiką, dekoracijų beveik nėra, o garsas – santūrus, bet reikšmingas. Per šiuos darbus atsiveria intymios erdvės, kuriose skirtingais intensyvumo lygiais iškyla smurtas, priespauda ir moters išnaudojimas. Tačiau kartu čia veikia ir distancijos mechanizmas – kaip pasipriešinimo forma. Ana Rebordão pasižymi kritišku humoro tikslumu, kuris kviečia permąstyti istoriškai susiformavusius, iki šiol gyvus lūkesčius moteriai ir motinai.“
— Åsa Nackin
Parodos organizatorius: galerija „Meno parkas“
Parodą pristato: NO·NO galerija (Lisabona, PT)
Kuratorius: Luís Castanheira Loureiro
Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2025“ dalis. Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba