Nepaisant augančio domėjimosi tvariu, socialiai atsakingu verslu, Lietuvoje moterų kuriami socialiniai verslai – vis dar retenybė, ypač mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Vos 30 % visų individualių įmonių savininkių Lietuvoje yra moterys, o regionuose šis rodiklis dar mažesnis.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, socialinių verslų veikla Lietuvoje sudaro tik apie 1 % BVP, nors Europos vidurkis viršija 6 %. Latvijoje ir Estijoje socialinis verslumas taip pat susiduria su iššūkiais, tačiau ten aktyviau veikia vietiniai akseleratoriai, kurių dauguma remia ir moteris. Tuo tarpu Lietuvoje net 70 % socialinių verslų koncentruoti didžiuosiuose miestuose, dažniausiai Vilniuje ir Kaune.
Verslas ne dėl pelno, o dėl prasmės
Pastaraisiais metais pastebima, kad vis daugiau jaunų moterų domisi ne klasikiniu verslu, bet socialiniais, bendruomenėms svarbiais projektais. Tačiau tai dar nereiškia, kad šie projektai lengvai virsta tvariu verslu – dažnai trūksta ne tik finansų, bet ir žinių, palaikymo, mentorių. Socialiniai verslai taip pat susiduria su vieša nuomone, kad tai, esą, nerimta, negeneruoja stabilių pajamų.
„Įmonės steigimo procesą perprasti galima gana greitai. Sunkiausia – atrasti verslo idėją, kuri iš tikrųjų jaudina, kuri atspindi tavo vertybes ir kuria pridėtinę vertę bendruomenei. Finansų dalis taip pat labai svarbi. Tačiau pinigai bet kuriame moderniame versle jau seniai nėra tikslas, o rezultatas“, – teigia verslo akseleravimo programos „Kuriančios bitutės“ koordinatorė Lauryna Olertaitė. Anot jos, moterims kuriant verslą dažnai svarbiau vidinė prasmė, širdžiai artima veikla, tikėjimas savo kuriamu produktu. „Kuo didesnis verslo rezultatas – finansai – tuo daugiau galimybių duoti grąžos bendruomenei, gamtai. Todėl mūsų verslo skatinimo programoje stipriname verslo statymą nuo idėjos, per širdį, per stabdančius įsitikinimus į finansinį stabilumą”.
Mentorystė – ne mada, o būtinybė
Anot mąstymo pokyčių mentoriaus Mindaugo Valickio, viena iš esminių kliūčių jaunoms moterims žengti pirmuosius žingsnius versle – nesaugumo jausmas ir baimė suklysti. Šie du blokai yra būdingi tiek vyrams, tiek moterims, tačiau moterų tarpe nesaugumo jausmas yra daug labiau išreikštas.
„Verslas – tai atsakomybė už savo gyvenimą, savo sprendimus ir tuo pačiu galimybė pasiimti tai, ko tu nori, o ne tai, ką kiti tau gali duoti“, – teigia M. Valickis. Specialistas įsitikinęs, kad stipriausias pokyčių variklis – savo potencialo suvokimas ir tikėjimas, kad jį galiu realizuoti. Tai garantuoja savirealizaciją, pilnatvės ir entuziazmo jausmo turėjimą. Tačiau daugelis žmonių nesuvokia savo potencialo ir nemoka tikėti savimi, todėl reikalinga pagalba iš šono ir nesvarbu, ar tai bus asmeninė mentorystė, ar bendraminčių tinklas.
Socialinis verslas – galimybė veikti kitaip
Socialinio verslo samprata dažnai painiojama su labdara, tačiau iš tiesų tai – tvarus veiklos modelis, kuriame pelnas nėra galutinis tikslas, o priemonė spręsti konkrečią socialinę problemą. Tai gali būti užimtumo skatinimas, gamtos saugojimas, psichologinės sveikatos stiprinimas ar net edukacinės iniciatyvos regionuose.
2023 m. atlikto „OECD Social Enterprise“ tyrimo duomenimis, moterų įkurti socialiniai verslai dažniau nei vyrų orientuojasi į emocinę gerovę, švietimą ir bendruomenės stiprinimą. Taip pat pastebėta, kad moterų vadovaujami socialiniai projektai linkę išgyventi ilgiau nei vyrų, nors pradžioje gauna mažesnes investicijas.
Regionuose gyvenančioms jaunoms moterims kurti verslą – didesnis iššūkis ne tik dėl mažesnių galimybių finansavimui, bet ir dėl trūkstamų mentorystės programų, bendraminčių tinklų ar tiesiog svyruojančios vidinės motyvacijos.
Pasak L. Olertaitės, verslą regionuose kurti norinčioms moterims tenka spręsti dilemas tarp šeimos, vaikų, socialinių normų ir vidinio noro veikti kitaip. „Moterys jaučia, kad turi idėjų, bet nežino, nuo ko pradėti. Ar jų aplinka jas palaikys? Ar jos gali pasitikėti savo sprendimu?“, – moterų abejonėmis dalijasi L. Olertaitė.
Sprendimas – ilgalaikės programos ir bendrystė
Pernai atliktas VDU Socialinio verslumo tyrimas atskleidė, kad 60 % jaunų moterų regionuose domėtųsi verslu, jei turėtų daugiau praktinių žinių ir mentorių palaikymo.
Vienas iš būdų spręsti šią situaciją – ilgalaikės verslumo programos, kurios orientuotos ne tik į praktinius įgūdžius, bet ir į asmeninį augimą. Būtent toks yra „Kuriančių bitučių“ projektas, kuris šią vasarą startuoja su pirma dalyvių grupe. Programos dalyvės turės galimybę mokytis, keliauti į įkvėpimo kupinus vizitus Italijoje ir Ispanijoje, dalyvauti mentorystėje bei verslo idėjų pristatyme investuotojams. Skirtingai nuo brangių privačių mokymų, ši ES fondų remiama programa visiškai nemokama.
Įdomu tai, kad šios programos metodologija remiasi biomimikrijos principais – gamtoje vykstančiais procesais, kuriuos galima pritaikyti ir žmogaus augimui.
„Verslas nebūtinai turi prasidėti nuo pelno. Jis gali prasidėti nuo rūpesčio – savo kraštu, žmonėmis, aplinka. Tik tuomet jis tampa tikras, autentiškas ir gyvas“, – sako Simona Šimulytė, viena iš projekto mokymo programos kūrėjų ir VDU partnerystės profesorė.
„Ateiname pas žmones ten, kur jie gyvena ir kuria, kad drauge parodytume, jog verslas prasideda nuo rūpesčio savo kraštu ir artimaisiais. Kai mentorystė, gamtos pažinimas ir universiteto tarpdalykinės žinios susitinka, gimsta netikėčiausi verslo sprendimai, kurie ne tik uždirba, bet ir augina, maitina bendruomenę taip, kaip tai daro bitės”, – įsitikinusi Simona Šimulytė.
Anot jos, universitetas šiame projekte ne tik dalijasi akademinėmis žiniomis, bet ir prisideda prie realaus pokyčio: moterys, dalyvausiančios programoje, įgis ne tik praktinių verslo įrankių (rinkodaros, finansų, planavimo šablonus), bet ir gaus oficialų 6 ECTS kreditų pažymėjimą, patvirtintą VDU.
Pokyčiams reikia laiko ir žmonių
Tarptautinė verslumo programa „Kuriančios bitutės“, skirta skatinti jaunas moteris iš Lietuvos regionų kurti prasmingus ir į vietos bendruomenes orientuotus verslus. Ši beveik 10 mėnesių truksianti nemokama mokymų ir mentorystės programa kviečia 18–30 metų moteris iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių drąsiai žengti pirmuosius žingsnius verslo kūrimo link.
Anot M. Valickio, daugelis žmonių gyvena laukimo režimu – kad kažkas kitas duos tai, ko jie trokšta. Tačiau tik prisiėmę atsakomybę ir pradėję veikti, galime pasiekti vidinę laisvę. Jo nuomone, būtent dabartinė jaunoji karta – veikli, ieškanti, greitai prisitaikanti – turi visas galimybes keisti ne tik save, bet ir regioninį verslo žemėlapį Lietuvoje.
Birželio 27 d. 14 val. VDU Botanikos sode vyks projekto atidarymo renginys „Bičių piknikas“, kurio metu renginio dalyviai ir partneriai susipažins su verslumo akseleravimo programos turiniu, dalyvaus įkvepiančiose dirbtuvėse, meno veiklose, gamtos terapijoje bei mentorystės sesijose. Renginys nemokamas ir atviras visoms susidomėjusioms moterims, moterų grupėms, bendruomenių atstovėms bei organizacijų, dirbančių su jaunimu ir regionais, atstovams.
Registracija į verslo akseleravimo programą „Kuriančios bitutės“ vyksta iki birželio 26 d. (https://forms.gle/yiZAD45UCFGRmKF99) . Registracija į „Bičių pikniko“ renginį – iki birželio 27 d. (https://kurianciosbitutes.lt). Renginys nemokamas.
Projektą Lietuvoje įgyvendina Vytauto Didžiojo universitetas kartu su VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetu, VDU Botanikos sodu, Europos socialinio verslumo institutu bei tarptautiniais partneriais iš Italijos (CESIE) ir Ispanijos (EOI). Projekto informacinis partneris – naujienų portalas „Kas vyksta Kaune”.