Technologinė pažanga ir vis daugiau pozityvių ženklų siunčianti ekonomikos situacija suteikia daugiau optimizmo ir įmonėms bei jų vadovams. Beveik 60 proc. pasaulio įmonių generalinių direktorių mano, kad per artimiausius 12 mėn. ekonomikos augimas didės. Toks pozityvus požiūris žymi reikšmingą pokytį, lyginant su ankstesniais metais, ir rodo didėjantį pasitikėjimą ekonomikos perspektyvomis.
Vienos didžiausių pasaulio audito bendrovių „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) atlikta jau 28-oji įmonių vadovų apklausa rodo, kad vadovai nusiteikę pozityviems metams. Mažesnė nei ankstesniais metais infliacijos prognozė, nuoseklūs Europos centrinio banko (ECB) veiksmai mažinant palūkanų normą ir daugelyje šalių augantys bendrieji vidaus produktai (BVP) signalizuoja apie ne potencialų ekonomikos augimą. Lyginant su 2023 m. ekonomikos augimu tiki ir tam pasirengę yra 3 kartus daugiau įmonių vadovų. Prieš du metus besitikinčių ekonomikos augimo buvo vos 18 proc. vadovų, o šiemet šis skaičius jau pasiekė 60 proc.
Daugelis apklaustųjų pabrėžia teigiamą dirbtinio intelekto bei tvarumo iniciatyvų poveikį verslui. Tačiau įmonių vadovai taip pat primena apie būtinybę įmonėms progresuoti, investuoti į atnaujinimus ir prisitaikyti prie besikeičiančios verslo aplinkos, siekiant ilgalaikės sėkmės.
PwC apklausos duomenimis, net 42 proc. vadovų mano, kad jų įmonės nebus gyvybingos po dešimtmečio be investicijų į tvarumą, atsinaujinančius išteklius ir pažangiąsias technologijas.
Dirbtinio intelekto (DI) ir technologijų poveikis
Apklausa atskleidė, kad net 56 proc. vadovų jau pastebėjo efektyvumo padidėjimą dėl generatyvinio dirbtinio intelekto diegimo. Be to, trečdalis respondentų pranešė apie pelningumo (34 proc.) ir pajamų (32 proc.) augimą, susijusį su DI technologijų integracija.
Apie 35 proc. įmonių jau integravo tam tikras DI formas į savo veiklą, o dar 42 proc. planuoja tai padaryti ateityje. Be to, 80 proc. mažmeninės prekybos vadovų ketina per 2025 m. išmėginti arba įdiegti DI automatizavimo sprendimus.
Dabar dažniausiai DI naudojamas pokalbių robotų kūrimui, veiklos optimizavimui, duomenų rinkimui ir analizavimui.
Tiesa Lietuvoje DI diegimas dar tik įgauna pagreitį. Pavyzdžiui, 2023 m. tik 4,9 proc. įmonių naudojo DI technologijas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, dažniausiai naudojamos technologijos buvo rašytinės kalbos analizė (2,3 proc. įmonių), sakytinės kalbos keitimas kompiuterio skaitomu formatu (1,4 proc.) ir objektų bei asmenų atpažinimas pagal atvaizdus (1,4 proc.). Tačiau pasaulinės tendencijos ir įmonių vadovų požiūris į technologijas rodo, kad DI diegimas įmonėse toliau didės, kadangi jos siekia padidinti efektyvumą ir konkurencingumą. Nors skaičiuojama, kad DI diegimas gali padidinti verslo našumą iki 40 proc., įmonės susiduria su iššūkiais, tokiais kaip investicijų poreikis, darbuotojų mokymas ir technologijų integracija į esamas sistemas. Nepaisant to, sėkmingas DI įdiegimas gali suteikti reikšmingų konkurencinių pranašumų ir atverti naujas verslo galimybes.
Klimato kaitos iniciatyvos
Investicijos į klimato kaitos iniciatyvas dažnai vertinamos ne tik kaip aplinkosauginė būtinybė, bet ir kaip ekonominė galimybė, galinti skatinti pajamų augimą. Nors konkrečių tyrimų, tiesiogiai įrodančių šių investicijų poveikį pajamų didėjimui, yra ribotai, kai kurie duomenys rodo teigiamas tendencijas.
Pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB) atlikta apklausa atskleidė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos gali kurti
darbo vietas ir skatinti ekonomiką. Be to, 87 proc. respondentų pabrėžia, kad investuoti dabar yra svarbu, siekiant ateityje išvengti didesnių išlaidų.
Taip pat Lietuvos valdžios institucijos pranešė, kad Klimato kaitos programos investicijos skatina žaliuosius pokyčius, tokius kaip saulės elektrinių įrengimas ir pastatų modernizavimas. Šios priemonės ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir didina energetinę nepriklausomybę bei mažina gyventojų bei įmonių išlaidas energijai.
Verta pažymėti, kad tvarumo ir klimato kaitos iniciatyvos turi didelę reikšmę pritraukiant finansavimą. Kalbame ne tik apie valstybės paramą, bet ir žaliąsias paskolas bei tarptautinį bendradarbiavimą. Bankai ir investuotojai vis dažniau teikia palankesnes paskolų sąlygas bei didesnį finansavimą įmonėms, kurios laikosi tvarumo principų. Tvarios praktikos taip pat stiprina reputaciją, pritraukia sąmoningus vartotojus ir talentingus darbuotojus. Taip pat verta paminėti, kad verslai, anksčiau pradėję įgyvendinti aplinkosaugos priemones, yra geriau pasiruošę naujiems reguliavimams ir gali išvengti baudų ar apribojimų ateityje.
Kylantys iššūkiai
Beveik ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad sudėtingas reguliavimas yra pagrindinė kliūtis verslo plėtrai. Tai daugiausiai susiję su teisiniu reguliavimu, filialų diegimu ir administracine našta. Verta pažymėti, kad dažnu atveju administracinė našta supančioja smulkų ir vidutinį (SVV) verslą, nors tai yra viena iš labiausiai ekonomikos augimą inspiruojančių šakų.
Įmonės, siekiančios plėstis į užsienio rinkas, susiduria su skirtingomis teisinėmis sistemomis ir reguliavimo reikalavimais. Tai apima įmonių steigimo procedūras, mokesčių sistemas, darbo teisę ir kitus teisės aktus. Šių skirtumų neišmanymas gali lemti teisines problemas ir finansines sankcijas, todėl būtina kruopščiai išanalizuoti vietos įstatymus ir teisės aktus prieš pradedant veiklą naujoje rinkoje.
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra dažnai susiduria su reguliavimo kliūtimis, kurios apsunkina naujų įmonių steigimą ir veiklą. Tai apima sudėtingas licencijavimo procedūras, griežtus reikalavimus ir dideles administracines naštas, kurios gali daryti įtaką verslo augimui ir inovacijoms.
Tačiau atsakingai parengta plėtros ir investicijų strategija gali padėti įveikti iššūkius. Tam svarbu konsultuotis su savo srities profesionalais ir bendradarbiauti su patyrusiais finansų partneriais, kurie turi įdirbį ne tik šalyje, kurioje įkurtas verslas, bet turi patirties ir svetur.
Ateities perspektyvos
PwC apklausos rezultatai rodo, kad įmonės mato potencialą augti, kartu auginant ir ekonomiką. Net ir mažos įmonės gali didinti efektyvumą, pasitelkdamos automatizavimą ir DI sprendimus, kurie jau dabar padeda dideliems verslams.
Įmonės, kurios diegia ekologiškus sprendimus ir tausoja išteklius, ne tik prisideda prie klimato apsaugos, bet ir turi geresnes augimo galimybes. Tai ypač svarbu SVV, kurie nuo pirmųjų darbo dienų turėtų susimąstyti apie savo, kaip tvaraus verslo strategiją.
Smulkusis verslas turėtų aktyviai domėtis naujais teisės aktais, kad galėtų prisitaikyti ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Kadangi verslo modeliai sparčiai keičiasi, SVV turėtų būti pasirengusios prisitaikyti, diversifikuoti veiklą ir ieškoti naujų rinkų.
2025 m. tikimasi nuoseklaus augimo bei tolesnio palūkanų mažėjimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad 2025-aisiais Lietuvos ekonomika augs 3,1 proc., o 2026-aisiais – 2,8 proc. Tikimasi, kad nuosekliai mažėjančios palūkanų normos gerins vartotojų lūkesčius, skatindamos didesnį vartojimą. Tai gali teigiamai paveikti verslus, ypač tuos, kurie orientuojasi į vidaus rinką.
„European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray