Daugelis socialiniuose tinkluose mėgsta pasidalinti laimingiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, bet nesėkmes dažniausiai pasilieka sau. Naujausias Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad socialiniuose tinkluose kuriamas tobulas gyvenimo įvaizdis gali prisidėti prie didesnio mūsų vienišumo jausmo ir mažinti pasitikėjimą savimi.
Pažeidžiamiausi – jaunuoliai
Tyrimo duomenimis, net 41 proc. žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi daug ir dažnai, jaučiasi vieniši. Tuo metu tarp tų, kurie šios problemos neturi, vienišumą patiria vos 11 proc. Ypač jautri grupė – jaunimas. Daugiau nei trečdalis 18–24 metų jaunuolių jaučiasi stipriai vieniši, o dažnai būtent jie daugiausia laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.
Su didesniu rizikingu socialinių tinklų naudojimu susijęs ir aukštesnis streso lygis. Ši tendencija taip pat ryškiausia 18-24 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai dažniau naudojasi socialiniais tinklais.
Tyrimas atskleidžia ir tai, kad kas devintas gyventojas socialinius tinklus naudoja siekdamas pabėgti nuo savo asmeninių problemų.
„Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė, psichologė Ieva Plauškutė atkreipia dėmesį, kad praleisdami daug laiko internete ir matydami kitus, besidalijančius laimingomis akimirkomis su draugais, galime pasijusti dar prasčiau. Anot jos, didžiausią žalą jaunuoliams socialiniuose tinkluose dažniausiai daro ne vienas konkretus veiksnys, o jų visuma, kai lyginimasis su kitais, patyčios ir prieraišumo jausmas pradeda veikti kartu.
„Socialiniuose tinkluose matome kitų žmonių kruopščiai atrinktus ir nugludintus gyvenimo momentus, todėl gali susidaryti įspūdis, kad kitų gyvenimai yra geresni ar sėkmingesni, o tuomet mažėja ir pasitikėjimas savimi. Kai žmogus daug laiko praleidžia internete, pasaulis ten gali atrodyti svarbesnis ar net realesnis nei tikrasis“, – teigia I. Plauškutė.
Matomą turinį reikėtų vertinti kritiškai
Psichologės teigimu, neretai atrodo, kad socialiniuose tinkluose turime daug draugų ar pažįstamų, tačiau jei ištikus sunkumams paaiškėtų, kad iš tikrųjų nėra į ką kreiptis pagalbos, galime pasijausti labiau vieniši.
„Turint žemą savivertę ir jaučiantis kitokiu sunkiau išeiti į realų pasaulį ir bandyti užmegzti socialinius ryšius. Stebint kitus žmones, kurie, atrodo, tokių sunkumų nepatiria, gali susidaryti įspūdis, kad tai yra nepasiekiama, todėl vietoje realių santykių kartais pasirenkama stebėti kitų gyvenimus socialiniuose tinkluose. Tai gali sukurti bendrystės iliuziją – tarsi būtum šių patirčių dalis, bet iš tikrųjų vienišumo jausmas gali dar labiau stiprėti“, – sako ji.
Nors neatsakingai naudojami socialiniai tinklai gali daryti žalą emocinei savijautai, ribojant juose praleidžiamą laiką ir filtruojant matomą informaciją, problemų kilti neturėtų, priduria I. Plauškutė: „Jei į virtualų pasaulį keliaujame nevertindami jo pagal realybės kriterijus, tuomet gali kilti sunkumų“.
Pajutus, kad perteklinis socialinių tinklų naudojimas kenkia savijautai, ekspertė pataria skirti daugiau dėmesio tikriems gyviems santykiams už socialinių tinklų ribų, taip pat dažniau užsiimti mėgstama veikla ar susirasti naujų hobių, pavyzdžiui, skaitymą, sportą ar bet kokią kitą emocinę pusiausvyrą palaikyti padedančią veiklą.
„Sąmoningas požiūris į socialinius tinklus kartu su realių socialinių ryšių kūrimu padeda jauniems žmonėms mažinti vienišumo jausmą ir stiprinti savivertę. Svarbu prisiminti, kad socialiniuose tinkluose matome tik tą gyvenimo dalį, kurią žmonės pasirenka rodyti, todėl ją reikėtų vertinti kritiškai“, – pabrėžia I. Plauškutė.
„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai. Tai padaryti galima čia: https://tele2.lt/socialiniai-tinklai-ir-tu?ref=Testas.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.