Paroda “LHG 50: helsinkiečiai pralaužia ledus“, skirta pažymėti 2026 atmintinus metus, kurie dedikuoti pirmosios viešos žmogaus teisių organizacijos sovietų okupuotoje Lietuvoje – Lietuvos Helsinkio grupės penkiasdešimtmečiui. Šia proga pristatoma paroda „LHG 50: helsinkiečiai pralaužia ledus“, skirta pirmajai viešai žmogaus teisių organizacijai sovietų okupuotoje Lietuvoje ir jos istoriniam įnašui pažymėti. Paroda lankytojams atveria kelią į vieną svarbiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos istorijos puslapių – nesmurtinės kovos už tiesą ir laisvę pradžią.
1976 m. lapkričio 25 d. penkių steigėjų – Viktoro Petkaus, Tomo Venclovos, Karolio Garucko, Eitano Finkelšteino ir Onos Lukauskaitės-Poškienės – žingsnis, įkvėptas Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintų principų, tapo savotišku ledlaužiu, pramušusiu sovietinės dezinformacijos ir baimės ledą. Parodoje pristatomi ne tik jų biografiniai ir disidentinės veiklos momentai, bet ir platesnis Lietuvos pasipriešinimo laukas: skirtingų kartų ir profesijų disidentai, moterų vaidmuo, pogrindžio spauda, ryšiai su kitų tautų helsinkiečiais bei vakarietiškos žiniasklaidos indėlis keliant žmogaus teisių klausimus tarptautiniu lygmeniu.
Ekspozicijoje gausu dokumentų, archyvinių fotografijų, pogrindžio leidinių, liudijimų ir spaudos publikacijų, atskleidžiančių, kaip žodžiai tapo pavojingu ir veiksmingu įrankiu prieš totalitarinio režimo melą.
Parodos turinys parodo, kad Helsinkio grupės veikla – tai ne tik atskirų asmenybių drąsa, bet ir šiuolaikinės Lietuvos valstybės žmogaus teisių kultūros ištakos, tiesiogiai vedusios į 1990 m. Kovo 11-osios Aktą, kuriame atsispindėjo Helsinkio principai. Šiame kelyje aktyviai veikė ir žmonės, kurie nepriklausė Lietuvos Helsinkio grupei – nuo buvusių partizanų, jų rėmėjų ar Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų Antano Terlecko, Juliaus Susnausko iki svarbų (ne)matomą vaidmenį suvaidinusių pagalbininkių moterų – Angelės Ragaišienės, Angelės Račaitės-Paškauskienės, Jadvygos Malūkaitės-Petkevičienės. Taip pat reikėtų nepamiršti ir nenuilsatančio laisvės kovotojo Balio Gajausko, kuris net 37 metus praleido KGB kalėjimuose ir GULAG’o lageriuose – 2026-taisiais taip pat minime ir jo 100-tąsias gimimo metines.
„Net ir mažiausias tiesos žodis gali tapti pavojingiausiu ginklu prieš melą“, – šiuos Jono Volungevičiaus žodžius paroda primena kaip vieną esminių Lietuvos disidentinio judėjimo principų.
Paroda taip pat kviečia permąstyti Helsinkio grupės aktualumą šiandien. XXI a. geopolitinės realijos, karai ir autoritarinių režimų stiprėjimas išryškina, kad žmogaus teisių apsauga tebėra nuolatinis procesas – toks pat svarbus, kaip ir prieš penkiasdešimt metų.
Parodos kūrybinė grupė:
Koncepcijos ir turinio autoriai: Donatas Jokūbaitis, Kamilė Steponavičiūtė, Leonardas Augustis.
Parodos grafikos dizaineris Pijus Bastys
Vizualinė medžiaga: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lituanistikos tyrimo centro archyvas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, VšĮ Vilnius UNESCO literatūros miestas – Pamėnkalnio vila, Balio Gajausko dukra Gražinai Gajauskaitė, Jadvygos Maliūkaitės-Petkevičienės sūnus Romualdas Beniušis, Romualdas Ragaišis ir Teresė Birutė Burauskaitė.
Paroda Vilniuje Totorių g. 9 / Labdarių g. 10 Vilniuje veiks: iki 2027 m. sausio 1 d.
Visą virtualią parodą skirtą Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50 – mečiui rasite čia: https://bit.ly/LHG50