Šokių festivalių organizatorius ir treneris Saulius Skambinas svarbiųjų žiemos švenčių neįsivaizduoja be mamos ruoštos silkutės, mylimosios Živilės pagaminto torto ir anties bei laiko su artimiausiais žmonėmis.
Senos ir naujos tradicijos
Kūčios, anot S. Skambino, visuomet būna ramesnės, jaukios su šeima.
„Susirenkame vakarienei, stalą ruošia visos šeimos moterys – tai yra mano mama, Živilė ir Živilės mama, sesė. Po vakarienės Živilė būna paruošusi žaidimų. Po jų – kakavos ir kalėdinio pyrago laikas. Dar vėliau visi kartu vykstame apžiūrėti miesto eglutės“, – apie tai jis pasakojo su šeima atvykęs į vienos iš „Laluna“ kavinių žiemos švenčių.
Kalėdos, S. Skambino pasakojimu, būna aktyvesnės: dažnai atvyksta draugai su šeimomis, keičiamasi dovanomis, žaidžiami žaidimai.
„Tikrai smagiai leidžiame laiką, nes namai būna pilni artimų žmonių, vaikų ir jaučiamas šventinis šurmulys. Dar viena kalėdinė tradicija – apsilankymas pirtyje“, – sako pašnekovas.
Šventiniam stalui, anot jo, mamos patiekia silkutės, bandelių su grybais, o Živilė ruošia „šiuolaikiškesnius“ patiekalus, tokius kaip burokėlių karpačio, įvairios salotos. Dalį maisto jis užsisako ir iš populiarios Kaune kavinės „Laluna“.
S. Skambinas pasakojo, kad po truputį jau pradėjo puošti namus.
„Kiekvienais metais namus gruodžio 1-ąją puošdavome itin kruopščiai, tačiau šiemet dėl darbų gausos nespėjome, todėl pagrindinę eglę įžiebsime šiek tiek vėliau“, – sako pašnekovas, šventiniu laikotarpiu su šeima tradiciškai aplankantis bent vieną, o kartais ir kelis kalėdinius parkus.
Džiaugiasi kuo ilgiau
Tapytoja ir vizažistė Gintė Ramutytė sako, kad Kalėdos į jos namus ateina anksti – ne dėl skubėjimo, o todėl, kad šventinę nuotaiką norisi patirti ilgiau.
„Viena eglė sūnaus kambaryje buvo papuošta dar nesulaukus gruodžio. Namus visuomet dekoruojame gana anksti, nes norisi kuo ilgiau pasidžiaugti Kalėdų dvasia“, – šypsosi ji.
Vis dėlto pagrindinė šeimos eglė sužimba kiek vėliau, mat Gintė ir jos artimieji renkasi gyvą medį.
Žinomos kaunietės šeimoje advento pradžia turi savitą ritualą – visų laukiančių džiaugsmų ir darbų kalendorių.
„Gruodžio pradžioje pasidarome kalendorių ir susirašome, ką norime nuveikti, pamatyti ar aplankyti iki Kalėdų. Ypač gimus vaikui tradicijų padaugėjo“, – pasakoja ji.
Aplankyti Kalėdų miestelį, Kalėdų senelio rezidenciją, kepti sausainius skambant šventinei muzikai – tai, anot Gintės, privaloma programos dalis. Naujausia šeimos tradicija – pasivažinėjimas kalėdiniu traukiniu, kuris, pasak jos, sukuria tikrą žiemos pasaką.
Kūčias Gintė sutinka taip, kaip užaugo – šeimos apsuptyje.
Šventinis stalas jos namuose – ypatingas. „Labai atsakingai žiūriu į maistą, todėl visuomet šventinį stalą ruošiu pati. Nors tai tikrai atima nemažai laiko, žinojimas, kad viskas paruošta savomis rankomis iš kokybiškų produktų, man labai svarbus“, – sako ji.
Yra patiekalų, be kurių šeima švenčių nė neįsivaizduoja.
„Neįsivaizduoju Kūčių be naminių koldūnų su džiovintais miško grybais. Šį patiekalą ruošdavo mano prosenelė, vėliau močiutė ir mama. Manau, greitai ateis laikas, kai jį gaminsiu ir aš. Ant stalo visuomet atsiranda ir tradiciniai „kūčiukai“ su aguonų pienu – šventės be šio skonio nebūtų tokios pačios“, – įsitikinusi G. Ramutytė.
Rinkosi dirbtinę eglutę
Dizainerių duetas Diana Želvienė ir Tadas Kuzminskas šiemet žiemos šventėms ruošiasi kiek kitaip – pirmą kartą jų namuose sužibo dirbtinė eglė.
„Įprastai puošdavome gyvą eglę, todėl dekoravimas prasidėdavo tik gruodžio antroje pusėje. Tačiau keliems metams iš eilės išvykstant į Ispaniją sutikti Naujųjų, gražiai papuoštais namais džiaugdavomės labai trumpai. Tad šiemet norėjome šventinę nuotaiką pasikviesti anksčiau“, – pasakoja jie.
Šventiniu laikotarpiu jų darbotvarkė ypač intensyvi: mugės, užsakymai, darbas studijoje ir elektroninėje parduotuvėje nepalieka daug laiko virtuvei, todėl Kūčių vakarienę jie dažnai patiki šeimoms.
„Džiaugiamės, kad mamos turi sveikatos ir noro paruošti stalą, o mes atsivežame papildomų vaišių. Šiemet pirmą kartą išbandysime ir „Lalunos“ pasiūlymus Kūčioms“, – pasakoja Tadas.
Vis dėlto duetas turi ir asmeninių kulinarinių tradicijų.
„Tado būtinybė – koldūnai su grybais, o mano – blynai su silkute“, – šypsosi Diana, pridurdama, kad šventės jiems prasideda nuo paprastų, bet nuoširdžių ritualų, kurie sujungia šeimą ir leidžia pasidžiaugti lėtesniu laiku.
Kalėdinė pasaka
Visi savo įspūdžiais pasidalinę kauniečiai apie kalėdinę nuotaiką namuose prakalbo atvykę į šventę kavinėje „Laluna“. Jos savininkė Laura Urbonavičiūtė-Valutkevičienė neslepia, kad visą gruodį ji gyvena tarsi mažoje pasakoje, kurią sukūrė pati sau ir savo lankytojams.
„Kalėdinis laikotarpis man visada buvo ypatingas, tačiau tik dabar galiu jį patirti taip, kaip vaikystėje niekada neturėjau – jaukiai ir šventiškai. Todėl „Laluna“ dekoruoju taip, kad žmonės užsukę pasijustų tarsi filme apie Kalėdas“, – šypsosi ji.
Čia surengta „Žiemos atidarymo“ šventė sutraukė būrį šeimų su vaikais. Vakaro pradžioje svečius sujaudino Laimos dukryčių pasirodymas – jos dainomis pradėjo šventę.
Renginio vedėja Ž. Barzdaitytė priminė ir neįprastą šios kavinės gimimo istoriją.
Laura atvirauja, kad „Laluna“ gimė iš didelės rizikos ir paskutinių santaupų: „Verslą kūriau būdama vieniša mama. Patalpas išsinuomavau už paskutinius pinigus ir įrenginėjau taip, kaip mokėjau. Nebuvo lengva, bet labai norėjau sukurti vietą, kurioje būtų gera.“
Likimas susiklostė taip, kad patalpų savininkas tapo jos gyvenimo vyru. Kartu jie augina dvi dukras ir šiandien vadovauja jau nedideliam „Laluna“ kavinių tinklui.
„Čia sudėjau visas savo svajones. Žmonės gali ateiti pavalgyti naminio maisto, pabūti jaukioje aplinkoje ir susikurti savo šventinį ritualą“, – sako Laura.
Neatsiejama „Lalunos“ dalis – šventinės dekoracijos, kurios vilioja ne tik pavakarieniauti, bet ir pasidaryti fotosesiją.
„Man patinka, kai žmonės sustoja, nusifotografuoja, pasidžiaugia. Tai, ką kuriu, turi atliepti jų šventinę nuotaiką“, – kalba savininkė.
Kūčioms „Laluna“ sulaukia ypatingai daug užsakymų, o gruodžio 24-oji visada tampa tikru išbandymu.
„Tai mūsų streso bomba – tą dieną viskas vyksta vienu metu, bet vis tiek suspėjame. Gruodį dirbame ypač intensyviai“, – sako Laura.
Namuose Laura šventes švenčia gausiai, su pilnu stalu ir būriu svečių. Ir, kaip pati juokauja, virtuvėje gamina tik tada, kai reikia papildyti stalą. Draugai Laurą vadina baltos mišrainės karaliene, mat be šio patiekalo ji neįsivaizduoja nė vienos šventės.
