Prieš 16 metų seserys Danutė ir Janina atidarė tautodailės saloną Kauno senamiestyje. Šiandien jų sukurto prekės ženklo „Rūta Žalioji“ veiklą tęsia antra karta ir toliau siuva tautinius kostiumus. Birželio 1-ąją festivalio „Vaikystės glėby“ metu bus pristatyta nauja kolekcija, kviečianti į pokalbį tarp senovės ir šiandienos, o gimtadienio proga, tautinio kostiumų siuvėjai surengė konkursą, ketindami vieną jų padovanoti nugalėtojui.
Gegužės mėnesio pradžioje šeimos verslas „Rūta Žalioji“ minėjo ypatingą sukaktį – 16-ąjį gimtadienį. Dviejų seserų Danutės ir Janinos pradėtą veiklą šiandien tęsia jaunoji karta – sūnus Mindaugas su žmona Ilona ir jos seserimi Laima, puoselėdami tautiškumą, tradicijas ir nešdami lietuviškas šaknis į ateitį. Kartu jie skleidžia žinią, kad tautinis kostiumas yra šiuolaikinio garderobo prabangi puošmena, sukurta kiekvienam individualiai, atspindinti kiekvienos šeimos istoriją ir sukelianti begalę teigiamų emocijų.
„Tautinis kostiumas siuvamas pagal tam tikrus reikalavimus, o jo siuvimas yra sertifikuojamas tautinio paveldo sertifikatu. Kiekvienas etnografinis regionas turi tik jam būdingus modelius, tad visada stengiamės laikytis reikalavimų, tačiau įnešame ir keletą patobulinimų: įsiuvame slaptas kišenes, darome liemenavimo įsiuvus, nuolat plečiame savo asortimentą, kad kiekvienas galėtų rasti unikalų, asmeniškai sukomplektuotą kostiumo variantą. Kai žmogus pats pasirenka kostiumą, tada tradicija tampa sava. Dažniausiai tokiu drabužiu norima pasipuošti išskirtinėmis progomis – per vestuves, jubiliejus, diplomų įteikimus ar kitas šventes. Tai kartu ir savo istorijos pažinimas, priskyrimas savęs kažkuriam konkrečiam regionui, kelionė per šeimos genealoginį medį, kurią vainikuoja tautinio kostiumo įsigijimas“, – teigia Mindaugas.
Gimtadienio proga, birželio 1-ąją dieną Šiauliuose vyksiančio festivalio „Vaikystės glėby“ metu, „Rūta Žalioji“ pristatys naują kolekciją, kuri kviečia jautriam pokalbiui tarp senovės ir šiandienos. Kiekvienas audinys, kiekviena siūlė, adatos prisilietimas kalba apie rankų šilumą, gilų ryšį su protėvių amatais ir šiuolaikinį žmogų, kuris ieško ne tik grožio, bet ir prasmės.
„Dėvėti tautinį kostiumą – tai paaugti bent 3 centimetrais. Kai pirmą kartą žmogus užsideda savo pasirinktą ir individualiai pasiūtą kostiumą, jis iškart išsitiesia, veide nušvinta šypsena, kūnu prabėga šiurpuliukai. Yra ir tokių, kurie su kostiumu palieka mūsų saloną, o kasdienius rūbus paprašo supakuoti, todėl mes didžiuojamės, kad esame antra karta, tęsianti tautinio kostiumo siuvimo amatą“, – sako Ilona.
Negana to, minėdami gimtadienį, „Rūta Žalioji“ paskelbė konkursą, kurio nugalėtojui dovanos autentišką tautinį kostiumą, suteikdami progą pajusti, ką reiškia vilkėti istoriją. Modernus požiūris į tautinį kostiumą bei noras įdiegti jaunoms kartoms, jog kostiumo detalės gali puikiai derėti ir kasdienybėje – tikslai artimai ateičiai, nes kiekvienas kurtas kostiumas yra didelė atsakomybė ir noras išsaugoti bei puoselėti vertybinį pagrindą, perduodamą iš kartos į kartą.
„Įprastai tautinio kostiumas siuvimas trunka nuo 4 iki 8 savaičių, rankomis audžiami audiniai, siuvinėjami marškiniai, audžiamos juostos. Prie vieno gaminio dirba net 15 žmonių, atlikdami jiems priskirtą specifinį darbą. Tačiau toks rankomis pagamintas tautinis kostiumas yra lietuviškumo ir patriotiškumo išraiška, o mes, jaunoji karta, tęsiame šeimos tradicijas, tuo pačiu kurdami šiuolaikišką požiūrį į jas ir kviesdami visus dar labiau pažinti lietuvišką tautinį kostiumą, sužinoti daugiau apie savo kultūrą ir sukurti stipresnį ryšį su praeitimi“, – sako Mindaugas.