Televizijos gelbėtoja, nuomonės formuotoja Gerda Žemaitė, savaitgalį su sūnumi Nikolu ir draugėmis praleidusi Prancūzijoje, neabejoja dar ilgai gyvensianti trumpos, bet įsimintinos kelionės įspūdžiais.
„Su Vilma ir Kristina keliaujame ne pirmą kartą, todėl žinome viena kitos įpročius. Tai tarsi mažytė mūsų trumpų atostogų kompanija, kurios tikslas – patirti naujų dalykų“, – pasakoja G. Žemaitė.
Šįkart kelių dienų trukmės išvykos iniciatorė buvo būtent ji, norėjusi išpildyti pažadą sūnui. G. Žemaitė anksčiau Nikolui buvo užsiminusi apie didžiulį pramogų parką Prancūzijoje. Laukdamas savo šeštojo gimtadienio berniukas mamos paprašė jį į tą „atrakcionų miestą“ nuvežti.
Ne vieną kartą Paryžių ir jo apylinkes lankiusi žinoma lietuvė šįkart pažintinį turą planavo kitaip – rezervavo viešbutį už didmiesčio, išsinuomojo mašiną bei aplankyti nutarė tik tuos objektus, kurie galėtų patikti ir mažiesiems.
„Norėjome mėgautis kiekviena akimirka, o ne bėgti per miestą daugybę kilometrų norint tik pasižymėti, jog vienoje ar kitoje vietoje buvai. Kai šalyje lankaisi ne pirmą kartą, turi galimybę rinktis, kur tikrai nori dar kartą sugrįžti ar užsukti ten, kur dar nesi buvęs“, – sako G. Žemaitė.
Tiek jai, tiek kartu keliavusiai akredituotai hipnoterapeutei Vilmai Elatroush ši kelionė buvo pirmoji, kurios metu vienas vakaras skirtas Monmartrui bei ryškiausiai jo įžymybei – žymiausiam Prancūzijos kabaretui „Mulen Ružui“, švenčiančiam 135 metų jubiliejų.
„Šou programa, aptarnavimo kokybė, interjeras – viskas nuo pradžių iki pabaigos čia yra apgalvota iki smulkmenų ir sukuria kokybės bei prabangos jausmą. Sutikome lietuvių, kurie ir tą patį, ir prieš tai buvusį vakarą lankėsi „Mulen Ruže“. Jų visų įspūdžiai buvo tik patys geriausi. Yra vietų, kurias gyvenime reikia aplankyti ne kartą, ir viena iš jų – neabejotinai turėtų būti raudonasis malūnas“, – sako G. Žemaitė.
Pasidomėjusi istorija, ji sužinojo, kad „Mulen Ružą“ įkūrė Joseph Oller ir Charles Zidler 1889 m. spalio 6 d. Dabar kas vakarą čia vyksta po du pasirodymus, kuriuos stebi 850 žmonių iš viso pasaulio. 1 valandą ir 40 minučių trunkančio šou metu publika išvysta 60 atlikėjų iš 18 valstybių. Kabaretas taip pat garsus dėl savo 1000 plunksninių kostiumų, stulbinančių scenografijos sprendimų ir originalių partitūrų. Laukiantieji šou, nuo 19 val. gali mėgautis šefo Arnaud Demerville, kuriam talkina pusšimtis virėjų ir dvigubai daugiau padavėjų, kulinariniais šedevrais. Kasmet čia atidaroma 240 000 šampano butelių, todėl šis garsus kabaretas yra didžiausias privatus šampano vartotojas pasaulyje.
„Mane visada domina įdomūs faktai, o tai, kad atlikėjams kostiumus siuva daugiau nei 50 dizainerių iš keturių dirbtuvių bei dviejų siuvimo ateljė, iš tiesų yra įspūdinga. Per kiekvieną pasirodymą tiek šokėjai, tiek dainininkai kostiumus keičia bent dešimt kartų“, – susižavėjimo neslėpė G. Žemaitė.
Dar vienas objektas, sulaukęs didžiulio keliautojų liaupsių, buvo Eifelio bokštas. Šįkart pašnekovė kėlėsi iki aukščiausio jo taško.
„Nikolas iš pradžių jautėsi nedrąsiai, bet vėliau pasakė, kad bokštas jam labiau patiko net nei „Disneilendas, kur praleidome visą dieną“, – šypsosi G. Žemaitė.
Ji su bičiulėmis pasmalsauti užsuko ir į įspūdingąjį Paryžiaus prekybos centrą, vadinamąjį kupolą, nuo kurio terasos atsiveria kerintis reginys į operos teatrą bei miestą. Čia taip pat yra įrengtas stiklinis apžvalgos tiltelis, ant kurio lankytojams galima praleisti ne ilgiau nei penkias minutes, o nemokamo vizito laiką būtina rezervuoti iš anksto internetu.
„Lankėme mažus miestelius, pilis, jaukias kavinaites. Niekur neskubėjome, ilgiau miegojome ir skyrėme laiko sau. Tokios akimirkos yra tikrai įsimintinos ir vertingos. Po truputį tampu trumpų kelionių gerbėja“, – sakė G. Žemaitė.
