Kauno rajone, Samylų kultūros centre dirbanti Eglė Kuzmickienė prieš septynerius metus netikėtomis aplinkybėmis atrado tapybą ir ši veikla jai tapo asmenine meditacija, lydinčia iki pat šių dienų. Į meną moteris žiūri liberaliai, jį pastebėdama net paprastuose buitiškuose dalykuose, tačiau į dirbtinio intelekto keliamą grėsmę kūrybai moteris reaguoja ramiai. „Tie, kas supras paveikslo energetiką ir skleidžiamą šilumą, dirbtinio intelekto sukurto piešinio nepirks“, – yra įsitikinusi menininkė.
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvietė įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Savaitės herojė – Eglė Kuzmickienė, kuri vos prieš septynerius metus atrado tapybą ir šis hobis jai atvėrė naujus kelius gyvenime. Nors moteris, nutapiusi daugybę paveikslų, profesionale tapytoja savęs nelaiko ir pasakoja tapybą pažinusi visiškai atsitiktinai, tiesiog sykį nepabijojusi pasinaudoti pasitaikiusia proga paimti teptuką į rankas.
„Aš esu visiška mėgėja-tapytoja ir praktiškai tai atsitiko net ne mano noru. Dirbu Samylų kultūros centre, gyvenu Kauno rajone ir vieną dieną man paskambino tautodailės studija, kuri paklausė, ar galėtų pas mus pasidaryti plenerą, prie Samylų piliakalnio ir jį nutapyti. Atsakiau, kad žinoma, bet tada jie užklausė ar ir man paruošti drobę. Paragino pabandyti kartu su jais ir nors žiūrėdama į tą piliakalnį jaučiausi kaip pirmokė, kai pradėjau tapyti nė nepajutau, jog atėjo vakaras, programa baigėsi, visi jau renkasi savo daiktus ir išeidinėja, o aš vis dar tapau. Tada supratau – įklimpau“, – apie atrastą aistrą laidoje prisimins Eglė.
Laidos herojė tikina, kad įkvėpimas ateina iš savęs ir nors dažnu atveju istoriniai šedevrai gimsta iš skausmo, Eglės teigimu ne visi menininkai yra paskendę kančioje, mat ir geros emocijos taip pat gali suteikti stimulo kurti, o kartais menas slypi net itin paprastuose dalykuose, tereikia mokėti į įžvelgti.
„Namuose pusantro mėnesio ant palangės gulėjo kojinė. Mano vyras labai tolerantiškas žmogus ir vieną dieną jis sako: „Čia kaip su tuo bananu: pas kiekvieną menininką ant palangės gali gulėti kojinė. Ir kodėl tai ne menas?“ Pritariau jam, jog teisingai, nes gražiai ta kojinė gulėjo. Malevičiaus kvadratas irgi buvo pirmą kartą nupieštas tiesiog keturkampis juodas kvadratas, baltais šonais. Tai žingsnis į priekį, kuris privertė meną stabtelėti ir pasižiūrėti, kad nebūtina idealiai fotografiškai tapyti portretus, juk meną galima parodyti ir kitaip“, – pasakoja laidos herojė.
Kalbėdama apie šiuolaikinį meną, Eglė nepamiršta ir sparčiai kiekvienoje srityje sau vietą atrandančio dirbtinio intelekto. Daugelis kalba, kad jis kėsinasi atimti iš menininkų darbą, bet moteris išlieka rami, žinodama, kad žmogaus nutapyto paveikslo neatstos joks kompiuterio sugeneruotas piešinys.
„Kas taupys pinigus – tas pirks dirbtinį intelektą, nes jis bus laisvai prieinamas ir turėdamas kompiuterinių žinių, pats galėsi pasidaryti, nunešti į spaustuvę, atsispausdinti ir pasikabinti ant sienos. Bet tie, kas supras, kas yra paveikslo energetika, kokią šilumą jis skleidžia, kokią duoda emociją, tie nepirks dirbtinio intelekto. Kartais užtenka per paveikslą perbraukti ranka, jog suprastum, kuris yra tau skirtas“, – tikina moteris.
Na, o kad dar labiau rankomis prisiliestų prie kūrybos, laidoje Eglės lauks pirmas kartas, kuris įvyks „JUJU ceramics“ studijoje, artimiau susipažįstant su keramikos menu ir molio lipdymo subtilybėmis.
„Atsisėdus prie žiedimo staklių, pirmiausia reikėjo suvokti, kaip čia viskas veikia. Labai gerai, kad nereikėjo kaip siuvimo mašinoje sukti pedalo, bet tikriausiai sėdėčiau ir žiesčiau visą dieną. Man labai patiko. Dabar savaitę svaigsiu, emocija labai gera ir tikrai prisiminsiu ją ilgai. Net arbata, geriama iš savo nusižiesto puodelio, yra skanesnė“, – įspūdžiais dalinasi Eglė.
Kitos laidos temos herojė – Olga Smirnova, kuri jau daugiau nei 20 metų dirba informacijos ir matematikos mokytoja. Paklausta, kas pasikeitė mokyklose, moteris juokauja, jog formulės ir teoremos liko tos pačios, tačiau labiausiai pasikeitė patys mokiniai.
„Kai važiuojam su vaikais į stovyklas, edukacijas, ekskursijas, kur reikia daugiau fizinės formos ar nueiti penkis kilometrus, vaikai pavargsta. Lyginant mokinius, kai pradėjau dirbti ir dabar, jaunimas tingi, nenori ir jiems yra sunku“, – atvirauja mokytoja.
Olgai antrina ir šeimos gydytojai, sakydami, kad šiuolaikinis žmogus itin dažnai kenčia nuo patogaus gyvenimo būdo, kuris lemia mažą fizinį aktyvumą, netaisyklingą laikyseną, antsvorį bei įvairias lėtines ligas. Nuolatinis sėdėjimas, ekranų perteklius ir greitas maistas tampa kasdienybe, o tai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
„Mūsų organizmas padarytas taip, kad mes funkcionuotume tam tikru rėžimu. Jeigu automobilis stovi ir neveikia, jis pradeda rūdyti, tai panašiai ir su žmogumi: jeigu jis kažko nenaudoja, tie dalykai pradeda atrofuotis. Kita medalio pusė, kad mes negalime visą laiką dirbti avraliniais rėžimais. Juk jeigu automobilį versim dirbti variklio apsisukimais raudonoje zonoje, tai tas variklis tarnaus tikrai trumpiau. Lygiai taip pat ir mūsų sąnariai“, – laidoje pasakos šeimos gydytojas Gintaras Urbonas.
Sąnariai – tai lanksti jungtis tarp dviejų kaulų, patalpinta į sąnario kapsulę. Kaulų paviršiai, kurie liečiasi vienas su kitu, yra padengti idealiai lygiu paviršiumi – kremzle, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra baltymas kolagenas. Tačiau pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
„Kolagenas mano gyvenime atsirado, nes pereinam tą amžiaus žingsnį, kai jau turim ne iš tų resursų, kuriuos davė gamta, rūpintis savimi, bet ir papildyti rezervuarą. Aš nelaukiu to momento, kai man bus sunku užlipti į penktą aukštą ar negalėsiu pritūpti, pašokti, su vaikais dalyvauti varžybose. Man yra svarbu būti aktyviai, kad lygiagrečiai galėčiau daryti viską, ką darydavau jaunystėje“, – teigia mokytoja.
Trečiasis laidos siužetas pakvies susipažinti su Aldona Katiliene, kuri save drąsiai vadina netipine pensininke. Ji niekuo nesiskundžia, visuomet yra geros nuotaikos ir kaip pati sako – švenčia gyvenimą, nes jos džiaugsmo paslaptis – motyvacijos ir meilės sau ritualai.
„Labai retas kuris iš mūsų mėgsta pasakyti gerą žodį kitam žmogui, o aš pradedu nuo savęs paskatinimo ir paskui man visą dieną būna smagu. Buvo gyvenime etapas, kai vyras gulėjo ant patalo, bet aš nesakydavau, kad man yra sunku, aš sakydavau, kad man yra nelengva, nes žodžių panaudojimas irgi yra tam tikras savęs skatinimas“, – laidoje pasakos Aldona.
Tačiau vien pozityviomis mintimis sveikas nebūsi. Reikia atsižvelgti ir į tai, kas lėkštėje – o ten, pas dažną polifenolių-antioksidantų trūkumas. Pasak farmakologo Kosto Ivanausko, polifenoliai yra medžiagos, kurios kaupiamos augaluose ir augalai jomis natūraliai apsisaugo. Lygiai tokį patį efektą gali pasiekti ir žmogus, į savo mitybą įtraukęs daugiau produktų, gausių polifenolių-antioksidantų. Tačiau norint gauti reikiamą jų kiekį, dažnam sudėtinga suvalgyti atitinkamą kiekį daržovių, tad tam praverčia maisto papildai.
Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovaujami garsaus profesoriaus, onkologo Robert Thomas, atrinko daugiausiai polifenolių ir antioksidantų turinčius keturis superproduktus – brokolius, granatus, ciberžoles ir žaliąją arbatą, kuriuos patalpinę į kapsules, klinikiniais tyrimais nustatė jų priešvėžinį poveikį. Yra žinoma, kad polifenoliai ir antioksidantai, mažina ne tik onkologinių ligų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų riziką, nes palaiko imuninę sistemą. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.
„Polifenoliniai junginiai skatina imuniteto stiprėjimą. Tokiu atveju susidaro organizme antikūnai, kurie gali paveikti bakterijas, virusus, kurie didina organizmo atsparumą ligoms. Polifenoliai gali paskatinti tų antikūnų susidarymą ir tokiu būdu žmogus gali apsisaugoti“, – teigia farmakologas Kostas Ivanauskas.
Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.