Naudotų automobilių importo rinka Lietuvoje sudaro apie trečdalį visų naudotų transporto priemonių sandorių. Tačiau duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma į šalį įvežamų automobilių buvo patyrę žalą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad vairuotojai renkasi pigius, bet nebūtinai gerus automobilius.
Domina ne tik suremontuoti, bet ir su sumažinta rida
Tai, kad šalies vairuotojus dominantys naudoti automobiliai yra patekę į eismo įvykius, anot automobilių rinkos eksperto, „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, dar nėra didžiausia problema. Stebina faktas, kad reikšminga dalis iš visų į Lietuvą įvežamų transporto priemonių turėjo ir suklastotos ridos požymių.
„Lietuvių susidomėjimas ne pačios geriausios būklės automobiliais leidžia mums daryti prielaidą, kad kaina pirkėjams yra svarbesnis prioritetas nei transporto priemonės būklė. Rinkdamiesi tokius automobilius, kurie anksčiau buvo patyrę didelių apgadinimų ar turėjo netgi suklastotą ridą, pirkėjai gali susidaryti iliuziją, kad jiems pavyko rasti patrauklų pasiūlymą, tačiau dažniausiai šis taupymas baigiasi ties pirmu rimtu gedimu“, – teigia Matas Buzelis.
„carVertical“ duomenys rodo, kad Vokietija, būdama didžiausia naudotų automobilių eksportuotoja, toli gražu nėra vien tik tvarkingų ir gerai prižiūrėtų automobilių kraštas. Kas dešimtas (10,2 proc.) iš Vokietijos pirmąjį šių metų pusmetį įvežtas automobilis turėjo suklastotą ridą, o net devyni iš dešimties (90,1 proc.) praeityje buvo daužti.
Ekspertas siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, jog absoliuti dauguma automobilių su suklastota rida jau įvežama pakoregavus odometro duomenis – rida Lietuvoje klastojama kelis kartus rečiau nei automobilį jau užregistravus šalyje. Pavyzdžiui, iš visų iš Nyderlandų per pirmąjį šių metų pusmetį įvežtų automobilių, net 7,4 proc. į šalį atvyko jau su suklastota rida, o Lietuvoje iš šios valstybės atkeliavusiems automobiliams rida buvo koreguojama žymiai rečiau – tik 1,3 proc. automobilių.
Seniausius veža iš Italijos
Pagal įvežamų naudotų automobilių vidutinį amžių, naujausios transporto priemonės atkeliavo iš Nyderlandų (amžiaus vidurkis – 10,6 metų) bei JAV (10,7 metų). Iš Prancūzijos atkeliaujančių transporto priemonių amžiaus vidurkis siekė beveik 14 metų, o iš Vokietijos – dar beveik pusmečiu senesni.
Seniausius automobilius lietuviai pirmąjį šių metų pusmetį rinkosi Italijoje – iš šios šalies importuojamų transporto priemonių amžiaus vidurkis siekė 16,4 metų.
„Dėl geresnių klimato sąlygų lietuviai Italijoje ieško šiek tiek senesnių automobilių su geriau išlaikytais kėbulais. Taip pat, mūsų duomenys rodo, kad tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) iš Italijos įvežtų automobilių turi istorinių įrašų apie anksčiau patirtą žalą ir nors pagal šį parametrą populiariųjų importo krypčių penketuke Italija pirmavo, visgi čia susiduriame su lėtesnės skaitmenizacijos problema“, – teigia M. Buzelis.
Pasak „carVertical“ komunikacijos vadovo, reikšminga dalis senesnio amžiaus automobilių įrašų apie anksčiau patirtą žalą nėra skaitmenizuoti, todėl importuojamų automobilių būklę visada rekomenduoja tikrinti gerą reputaciją turinčiame servise. Be to, iš visų platformoje lietuvių tikrintų transporto priemonių su itališka istorija, net 14,8 proc. turėjo suklastotą ridą, o kiek mažiau nei 3 proc. iš šios šalies atkeliavusių ir Lietuvoje įregistruotų automobilių odometro rodmenys buvo keičiami vietinėje rinkoje.
Dėmesio centre – naudoti BMW
Tai, kad BMW yra Lietuvoje geidžiama markė, atspindi ir „carVertical“ duomenys apie automobilius importuotus iš Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos. Šios markės modeliai sudaro labai reikšmingas dalis iš populiariųjų naudotų automobilių importo krypčių.
Daugiau nei kas trečias (35 proc.) platformoje tikrintas automobilis su istoriniais įrašais iš Vokietijos buvo BMW, o šios markės rinkos dalis tarp iš Nyderlandų, JAV ir Italijos įvežtų automobilių siekė nuo 22,3 iki 29 proc.
Mažiausia BMW dalis importuojamų automobilių rinkoje yra tarp transporto priemonių, ivežtų iš Prancūzijos. Iš šios Vakarų Europos šalies lietuviai daugiausiai rinkosi „Volkswagen“ (12,1 proc.), BMW (12 proc.), „Audi“ (11,6 proc.), „Peugeot“ (7,5 proc.) bei „Mercedes-Benz“ (7,4 proc.) automobilius.
Mažiau rizikuoja hibridų ir elektromobilių pirkėjai
Šių metų pirmojo pusmečio duomenys buvo iškalbingi ir lietuvių automobilių pasirinkime pagal degalų tipą. Ekspertas pabrėžė, kad reikšmingai mažiau rizikuoja importuotų elektromobilių pirkėjai.
„Matydami, kokius naudotus automobilius pirkėjai tikrina importuodami, vis dar stebime fenomenalų dyzelinių transporto priemonių populiarumą. Tokie automobiliai vis dar labai populiarūs. Tačiau tiek dyzeliniai, tiek benzininiai ir netgi hibridniai automobiliai vis dar dažniau pereina per sukčių rankas, tuo tarpu elektromobilių odometrų rodmenys klastojami labai retai – tik kukli dalis iš JAV įvežamų elektra varomų automobilių turėjo suklastotą ridą“, – tvirtina M. Buzelis.
Tiesa, automobilių istorijos patikros platformos statistika parodo, kad lietuvius dominantys elektromobiliai dažnu atveju turi didesnėmis sumomis įvertintas istorines žalas. Matas Buzelis tvirtina, jog importuojami elektromobiliai dažnu atveju yra naujesni, o į didesnius įvykius patekusių automobilių remontas gali būti labai brangus, jeigu buvo pažeistos baterijos.
Tyrimo metodika
„carVertical“ išanalizavo visas per pirmąjį 2024 metų pusmetį sugeneruotas istorijos ataskaitas, kuriose pastebėti automobilių eksploatacijos faktai iš Lietuvos bei anksčiau fiksuoti įrašai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Olandijos arba JAV.