Lietuvos karinio laivyno 1935–1940 m. simbolis ir mokomojo laivo „Prezidentas Smetona“ ilgametis vadas Antanas Kaškelis daugeliui jaunų jūreivių galėjo atrodyti kaip žmogus iš kitos epochos. Barzdotasis vadas jauniems „Prezidento Smetonos“ įgulos nariams savo patirtimi kėlė didelį įspūdį. Tai buvo pusamžį perkopęs žmogus, dalyvavęs 1905 m. Japonijos ir Rusijos karo veiksmuose Ramiajame vandenyne, baigęs tolimojo plaukiojimo mokyklą Vladivostoke, o Pirmojo pasaulinio karo metais vėl mobilizuotas ir atšiauriame Archangelsko uoste vadovavo minų traleriams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užsirašė į Lietuvos kariuomenės savanorius ir dešimt metų tarnavo komendantūrose, intendantūroje, karo transporto daliniuose. Ir tuomet, 1927-ųjų vasarą, Lietuva įsigijo laivą – 10 metų senumo vokišką minininką M59.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui laivas buvo nuginkluotas ir užkonservuotas, nuteptas derva. Lietuva jį įsigijo kaip tik tada, kai atgautas Klaipėdos kraštas ne tik kėlė džiaugsmą dėl uosto ir išėjimo į jūrą, tačiau ir rūpestį dėl poreikio užtikrinti pakrančių apsaugą ir gaudyti kontrabandininkus. Tokia ir buvo šio laivo paskirtis.
Keletą mėnesių užtruko laivo kapitalinis remontas ir lapkritį „Prezidentas Smetona“ išplaukė į atvirą jūrą. Pirmojo vado kapitono Adomo Daugirdo debiutas nebuvo sėkmingas: nepatyrusios įgulos valdomas, audrų ir vėjų blaškomas laivas atsidūrė Gdansko uoste, iš kur tik vėliau buvo parplukdytas į Klaipėdą. A. Daugirdas turėjo apleisti kapitono tiltelį, laivo šturvalą ilgam laikui perėmė A. Kaškelis.
A. Kaškelio entuziazmą ir energiją liudija ir tai, jog daugiau nei dvejus metus (nuo 1933 m. sausio 26 d. iki 1935 m. balandžio 1 d.) jis buvo ne tik Liepojoje remontuojamo laivo prižiūrėtoju, tačiau ir Klaipėdos krašto komendantūros raštininku. Remonto priežiūra nebuvo lengvas darbas, kildavo nemaža ginčų tiek su rangovais, tiek su Klaipėdos uosto direkcija. Įdomu tai, kad iki Karinio jūrų laivyno įkūrimo – 1935 m. rugpjūčio 1 d. – „Prezidentas Smetona“ buvo priskirtas Lietuvos kariuomenės Šarvuočių rinktinei. Įkūrus Karinį jūrų laivyną, „Prezidentas Smetona“ iš pakrančių apsaugos laivo virto pirmuoju ir tuo metu vieninteliu Lietuvos Respublikos karo laivu.
Patyręs jūrų vilkas buvo ne tik kapitonas ir jūreivių mokytojas, tačiau ir rūpestingas prižiūrėtojas, kada laivas buvo kapitaliai remontuojamas Klaipėdos ar Liepojos dokuose. A. Kaškelis neapleido laivo ir 1939-aisiais, kai Trečiasis Reichas iš Lietuvos atėmė Klaipėdos kraštą ir, netekus uosto, „Prezidentas Smetona“ blaškėsi tarp Liepojos dokų ir Šventosios.
A. Kaškelis buvo labai gerbiamas žmogus, nes Lietuvoje praleistus brandžiuosius gyvenimo metus pasiaukojamai skyrė mūsų tautiniam laivynui kurti. Būdamas vadu, aktyviai rūpinosi laivo įgulos komplektacija, narių teisių ir pareigų kūrimu, rengė laivo priešlėktuvinės apsaugos planą, A. Kaškelis aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vizijas, siūlė naujojo atskiro karinio uosto Klaipėdoje idėją ir tam netgi buvo parengęs išsamų planą. Teikė jūrininkų uniformų projektus, buvo ne tik jūreivijos atstovas, bet ir vandens sporto propaguotojas – Lietuvos buriuotojų sąjungos narys, vienas iš 1938 m. pirmosios tarptautinės buriavimo regatos Klaipėda–Nida organizatorių, regatos žiuri teisėjas.
„Prezidento Smetonos“ vadu A. Kaškelis tapo per A. Daugirdo nesėkmę. Ironiška, kad 1937 m. rugpjūčio 17 d., audrai laivą išmetus ant seklumos ties Šventąja, aukštesnis laipsnis A. Kaškeliui nebebuvo suteiktas. 1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, sulaukęs šešiasdešimties, buvo atleistas iš tarnybos. Visus tarnybos laive metus jis pasižymėjo ypatinga savitvarda, niekada, net kritiškiausią akimirką, nesutrikdavęs, todėl pelnė didžiulę jūreivių pagarbą, autoritetą ir meilę. Nebuvo atvejo, kad laivo vadas žodžiu užgautų netinkamai pasielgusį įgulos narį, o tik patardavo, padėdavo ištaisyti padarytą klaidą.
Sovietinės okupacijos metais A. Kaškelį ištiko didelės dalies Lietuvos karininkijos likimas. Okupacijos pradžioje jis buvo suimtas Palangoje. NKVD smogikų tardytas ir kalintas iki 1941-ųjų. Nacionalizuotuose atsargos jūrų kapitono namuose Palangoje įsikūrė sovietinių pasieniečių užkarda. Laimingo atsitiktinumo dėka jis buvo sovietų iškeistas į vokiečių suimtus kelis komunistus, išleistas iš kalėjimo ir kartu su žmona ir dukra išvyko į Vokietiją. A. Kaškelis mirė 1944 m. birželio 12 d. Šivelbeine (dab. Lenkijos miestas Švidvinas). Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojai 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenės ekspozicijoje gali pasigrožėti 2012 m. Vlado Drupo pagamintu puikiu laivo „Prezidentas Smetona“ modeliu, to laikmečio jūreivių uniformų rekonstrukcijomis, vandens mina ir Lietuvos karo laivo vado Antano Kaškelio portretu, kuris bus eksponuojamas iki 2024 m. rugsėjo 1 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.
