Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojams pristatome garsiąją Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę įamžinančią menininkės Jolitos Vaitkutės kūrybinę instaliaciją ,,Širdžių raktininkė”. Anksčiau ją buvo galima pamatyti Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje, o šią savaitę instaliacija atkeliavo į Kauną ir jau yra eksponuojama Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Marcelė Kubiliūtė – legendinė Lietuvos žvalgė, visuomenės veikėja, šaulė, redaktorė, 1941 metų birželio sukilimo dalyvė, žydų gelbėtoja, tremtinė, vienintelė tarpukario Lietuvos moteris, apdovanota visais aukščiausiais valstybės įvertinimo ženklais. Kiek iš tiesų pažįstame šią išskirtinę istorinę asmenybę? Ar tinkamai esame įvertinę Lietuvos moterų indėlį į šalies istoriją? Kokios yra moterys ir merginos lyderės auginančios dabarties Lietuvą? Kokios yra dabarties Lietuvos žvalgės?
Marcelė Kubiliūtė į vyrišką pasaulį įsiveržė pradėjusi dirbti žvalge besikuriančioje tarpukario Lietuvos žvalgyboje, čia pasiekė puikių rezultatų – prisidėjo prie 1919 m. valstybės perversmo sužlugdymo ir tapo vienintele tarpukario Lietuvos moterimi, įvertinta aukščiausiais šalies apdovanojimais. Ji graži, elegantiška, kai kas sako, kad fatališka ir paslaptinga – lietuviška Mata Hari.
Marcelė Kubiliūtė gebėjo atrakinti ne tik seifus su slaptais dokumentais – jai pavyko atrakinti duris į žmonių širdis. Nuoširdus žvalgės rūpestis žmonėms ir meilė savai žemei ją vedė visą gyvenimą.
Vienas iš svarbiausių Marcelės Kubiliūtės darbų – sutrukdytas Lietuvos vyriausybės perversmas 1919 m. Tokiai operacijai įgyvendinti žvalgei reikėjo nusikalti fizinį raktą seifui, kuris talpino slaptus dokumentus. Tačiau šis raktas buvo tik maža visos operacijos detalė. Iki jo, Marcelė atrakino daug durų savo nuosekliu darbu ar užmegzdama santykius su priešiška Lietuvai aplinka.
Marcelė Kubiliūtė mokėjo rasti kelią į žmogaus širdį. Raktai – nematomi Marcelės ginklai.