Vidas Maciulis
Žmonės

Žurnalistas V. Mačiulis – apie nematomus televizijos užkulisius

Televizijos laidą „Krepšinio pasaulyje“ žino kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, mat ekranuose ji sukasi nuo 1992-ųjų ir šiemet skaičiuos jau 32-ąjį savo sezoną. Jos kūrėjas Vidas Mačiulis – vienas ilgiausiai televizijos industrijoje dirbančių žurnalistų, savo darbą mylinčių lygiai taip pat, kaip pačią pirmąją dieną. Tačiau žinomas vyras neslepia, kad tenka nueiti sudėtingą kelią, kol žiūrovai išvysta rezultatą ir tam reikia ne tik kūrybinių sugebėjimų, bet ir verslo išmanymo žinių.

Trečiajam sezonui, nauju laiku – šeštadienio popietę –  į „Lietuvos ryto“ televiziją sugrįžta žiūrovų pamėgta laida „Gyvenimas versle“, kurioje ir toliau kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleis šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šio šeštadienio laidos herojų pažįsta kone visa Lietuva. Jo pavardė neatsiejama nuo televizijos ir krepšinio pasaulio – tai žurnalistas Vidas Mačiulis, ilgiausiai televizijos pasaulyje besisukantis žurnalistas. Savo karjerą vyras pradėjo nuo darbo rajono laikraštyje, vedė pirmąsias radijo valandėles mokykloje, o vėliau sudalydavo Kauno radijo skelbtame diktorių konkurse, kuris jį atvedė į žurnalistikos kelią.

„1979-aisiais metais kai Žalgiris krinta iš Sovietų Sąjungos aukščiausios lygos, vyko pereinamasis turnyras ir galvojau, kaip jam padėti, jog jis išliktų. Sugalvojau po rytinės treniruotės su kiekvienu žalgiriečiu padaryt interviu ir prieš rungtynes tuos įrašus paleisdavome, kad skambėtų sporto halėje“, – kodėl pasirinko krepšinio sritį laidoje pasakos Vidas.

Žurnalisto kuriama laida „Krepšinio pasaulyje“ netrukus įžengs į 32-ąjį sezoną, tačiau jog šitiek metų kuriamas turinys išgyventų, jos kūrėjams reikia įdėti nemažai pastangų. Vidas pripažįsta, kad ir televizijos industrijoje verda aktyvus verslas, apie kurį žiūrovai kartais net nesusimąsto.

„Nuo 1992 iki 2003 tai buvo valstybinės televizijos laida, bet kai supykęs uždariau duris ir išėjau, prasidėjo rėmimo paieškos. Tie, kurie kuria laidas, žino, kaip tai yra sunku, tačiau iš laidos aš nei vieno euro sau neuždirbu, tai ką gaunam – padengiam išlaidas, išdalinam kūrybinei komandai“, – pripažins žurnalistas.

Tačiau Vido meilė krepšiniui vien televizija neapsiriboja. Jis kuria ir filmus, kurie lygiai taip pat reikalauja kruopščiai apskaičiuoto biudžeto. Vyras teigia esantis prastas verslininkas, tačiau šitiek metų sukauptas patirtis atnešė savas pamokas, o ir džiaugsmą jis didžiausią randa be piniguose, bet kūrybos procese.

„Man prašyt tos išmaldos labai sunku, bet kažkas išgirsta, kažkas susidomi, o tie, kurie pradėjo remt, tęsia bendradarbiavimą. Gal mato, kad pats vargstu, pats filmuoju, bet ne piniguose laimė“, – tikina laidos pašnekovas.

Kita laidos tema: išvyka į Vokietiją dovanojo sėkmingo verslo idėją

Prieš 30 metų, dar dirbant mokykloje, Reda gavo pasiūlymą išvažiuoti į Vokietiją gilinti vokiečių kalbos žinių, tačiau iš tenai ji grįžo su verslo idėja, kurios imtis paskatino širdies balsas. Taip Raseiniuose gimė sėkmingai veikianti viena didžiausių baldų parduotuvių centrinėje Lietuvoje.

„Nuvykus į Vokietiją, patekau pas nuostabią šeimą, tačiau tame kvartale, kuriame gyvenome, kaimynai vis išmesdavo gerus, tik senus, savo baldus. Tuomet ėmiau galvoti, kaip juos parsivežti, kaip prikelti antram gyvenimui. Grįžusi į Lietuvą pradėjau to imtis, susirinkdavom nuo gatvės, sandėliuodavom, dirbom 12 metų, bet vėliau išgirdau klausimą, kad keičiasi laikai ir gal su dėvėtais baldais reikėtų baigti“, – laidoje sava istorija dalinsis „Redos idėjos namams“ įkūrėja Reda Laurynaitė.

Tad šiai dienai Raseiniuose prekiaujama įvairių Europos bei Lietuvos gamintojų baldais ir jau netrukus parduotuvė švęs devintąjį savo gimtadienį. Reda atvirauja, jog niekada nedvejojusi būtent šiame mieste pradėti verslą, nes norint pritraukti klientus, nebūtina orientuotis tik tai į didmiesčius.

„Šiaurės Vokietijoje taip pat yra panašaus dydžio miestelis į Raseinius ir kai jame pamačiau, jog visa šiaurės Vokietija suvažiuoja, man jokių abejonių nebekilo. Esame geroje geografinėje padėtyje, šalia autostrada, visi važiuoja. Čia mano namai, tai ir kūriau juos, jog būtų gera atvykti, o atvykus – surasti tinkamą baldą, jį paliesti, atsisėsti, atsigulti, išbandyti“, – pasakos laidos pašnekovė.

Reda pasakoja, kad namų įsikūrimas – nemenkas rūpestis daugeliui, tad atvykus į baldų saloną pasitaiko ir kivirčų tarp klientų, tarpusavyje nesutariančių, kokį baldą įsigyti. Tačiau verslininkė noriai dalinasi praktiniais patarimais ir namų darbais, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas, prieš imantis interjero planavimo.

„Jeigu klientai ateina pirkti vaikui išskleidžiamo fotelio, neparduodu ir siūlau lovą, nes reikia saugoti stuburus. Taip pat neleidžiu pirkti baldo, jeigu klientai ateina neišsimatavę tos vietos, kurioje baldas stovės. Reikia nepamiršti, kad baldai baldų parduotuvėse atrodo maži, o namuose jie gali visiškai netikti“, – teigia Reda.

Kita laidos tema: užsidegimas paskatino didelių investicijų reikalaujančiam verslui

Prieš daugiau nei 15 metų, Šilalėje gyvenanti chemijos mokytoja Zita nutarė aukštyn kojom apversti savo gyvenimą ir pakeitus profesiją, tapti verslininke, atidarydama reabilitacijos ir grožio centrą „Aurum“. Tai didelių investicijų reikalaujantis verslas, kurio veiklą moteris pradėjo vystyti krizės akivaizdoje. Prisiminimai apie tuomet užstatytą šeimos turtą banko paskolai gauti Zitai kelia ašaras, tačiau didžiulis užsidegimas neleido sustoti, šiandien galint džiaugtis sėkmingai pasisekusiu rezultatu.

„Pagimdžiusi trečią vaikelį, aš nebenorėjau grįžti į darbą. Pradėjau nuo kosmetologijos srities, o vėliau tai išsivystė į visą centrą. Kartą knygų lentynoje radau žurnalą „Verslo klasė“ ir jį bevartant užmačiau pademonstruotas įvairias technologijas. Man taip patiko, jog išsyk užsidegiau. Aš norėjau, kad žmonės, pirmiausiai Šilalėje, turėtų šias paslaugas, galėtų sveikatintis, o tuomet puoselėti grožį“, – pasakos verslininkė.

Zita neslepia, jog jai trūko žinių, kaip valdyti verslą, tačiau ties tuo daug dirbusi, ji tobulėja iki šiol, komfortišką aplinką sukurdama ne tik darbuotojams, bet ir klientams. Būtent šiuos sudominti naujomis technologijomis tapo nemenku iššūkiu, tačiau inovatyvioms grožio ir sveikatos procedūroms šilutiškiai, pasirodo, nėra abejingi.

„Su naujomis technologijomis yra sudėtinga, žmonėms reikia parodyti, jog tai turi naudą. Man norisi, kad mažų miestelių žmonės galėtų džiaugtis geromis ar net geresnėmis paslaugomis, nei didžiųjų miestų žmonės. Mes grožį matom per sveikatą: viena inovatyviausių paslaugų – STENDO – endotelio skatinimas, tai kompresinė terapija, bet ji individualizuota, veikianti pagal kiekvieno žmogaus pulsą. Kita populiari paslauga – sausas, povandeninis masažas. Tai nėra naujiena, bet skatinu žmones bent 15-20 minučių prigulti, nes daugelis nemėgsta nusirengti, reikia masažui prisiruošti, o čia užtenka atsigulti, aparatas nuskenuoja ūgį ir pagal probleminius taškus atlieka tikslingą, teisingą masažą“, – laidoje sveikatai ir grožiui naudingomis naujienomis dalinsis Zita.

„Gyvenimas versle“ – jau trečiąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas.  Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Parašykite komentarą