Seimo Ateities komitete (gegužės 13 d.) vyko trečiasis Lietuvos žaliojo kurso parlamentinės kontrolės klausimo svarstymas „Žalesnės pramonės link: strategijos, skatinančios novatorišką tvarumo kultūrą versle”. Lietuvos politikos, mokslo ir verslo atstovai aptarė galimus sprendimus pritraukiant investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, švaraus vandenilio potencialo išnaudojimą ir politikos suderinimą su Europos Sąjungos (ES) tikslais, kaip dalį Lietuvos klimato planų vystant tvarų verslą.
„Šiandien bandydami pažiūrėti, kaip žaliojo kurso kontekste atrodo Lietuvos ūkis, pramonė, suprantame, kad klimato kaita yra didžiausia grėsmė saugumui, visuomenės sveikatai ir gerovei. Ankstesniuose žaliojo kurso nagrinėtuose klausimuose išryškėjo tam tikros problemos, kaip tarpinstitucinė strateginės konsolidacijos ir koordinacijos stoka bei gana komplikuota situacija su piliečių įtraukimu į šiuos procesus. Todėl jas privalome spręsti nedelsiant”, – sakė Seimo Ateities pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Posėdyje dalyvavusi Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė pastebėjo: ,,Itin svarbus yra sisteminis požiūris tiek priimant energetinius sprendimus, tiek pasirenkant žaliavas, tiek ugdant mūsų vartotoją ir gamintoją. Taigi vien pakeitimas energijos gamybos ar technologijos neišsprendžia visų klimato kaitos problemų. Mes turime pakeisti savo mąstymą, ir tam reikalingos tiek atitinkamos žinios, tiek tinkamos programos”.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis aptarė iššūkius, su kuriais susiduria verslas siekdamas tvarių sprendimų ir technologinių pokyčių ir kuriuos turi tinkamai suprasti politikos formuotojai. Tai ir tiekimo grandinių stabilumas, žaliavų ir realizavimo rinkų diversifikavimo poreikis. Todėl, anot kalbėtojo, siekiant tvarios verslo plėtros, būtina atkreipti dėmesį į geopolitinių iššūkių sukeltas pasekmes verslui, pramonės konkurencingumo išsaugojimą ir inovacijų ekosistemos bei tarptautinės tinklaveikos skatinimą.
AB ,,Litgrid” generalinis direktorius Rokas Masiulis pasidžiaugė Lietuvos laimėjimais energetikos srityje. Būtent Litgrid” įgalina tvarų ir į ateities plėtrą orientuotą atsinaujinančios energetikos išteklių (toliau – AEI) vystymą jūroje ir žemyninėje teritorijoje. Jo nuomone, augant elektros gamybai iš AEI, vis svarbesnės tampa energijos kaupimo technologijos.
„Vienas iš svarbių žaliosios ekonomikos strategijos komponentų yra skatinti tvarių technologijų kūrimą ir pritaikymą. Todėl, mes nuolat ieškome naujoviškų sprendimų, kaip paspartinti mokslininkų pasiekimų įgalinimą, įtvirtinimą diegiant žaliojo vandenilio technologijas Lietuvoje”, – kalbėjo Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Darius Milčius.
Vandenilio energetikos asociacijos vadovas dr. Šarūnas Varnagiris atkreipė dėmesį į įgūdžių ir kompetencijų vystymo Lietuvos vandenilio energetikos srityje trūkumą. Jo teigimu, mokslas ir nuoseklus bendradarbiavimas klimato kaitos stabdymo procese turi būti bet kurio strateginio plano pagrindas.
Posėdyje vykusios diskusijos parodė, kad tvarūs, ,,žali” technologiniai pokyčiai pareikalaus iš naujo įvertinti atitinkamus verslo, mokslo ir valstybės vaidmenis sprendžiant iššūkius, susijusius su naujų politikos priemonių derinių nustatymu ir įgyvendinimu įvairiuose instituciniuose kontekstuose.
Žaliasis kursas yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.
Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti ir „Youtube” kanale Atviras Seimas.