Ateityje Zemosios Fredos ir Nemuno salos krantus sujungs pesciuju ir dviraciu tiltas
Miestas

Žalia šviesa šliuzo per Nemuną projektui: Kaunas skyrė finansavimą pirmiesiems darbams

Kauno savivaldybė sukirto rankomis su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dėl laivybos šliuzo ties hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Antradienį pasirašyta sutartis, kuria miestas įsipareigojo skirti finansavimą šiems startiniams darbams. Visa tai parodys, kokia galima tikslesnė objekto kaina ir konkretesni statybų terminai.

Automobiliai, traukiniai ir laivai

2021 metų spalį Kauno mariose pasirašytas memorandumas davė pradžią deryboms su atsakingomis šalies institucijomis ir įmonėmis. Šiandien Kaunas inicijavo naują etapą šliuzo per hidroelektrinę (HES) statybų projekte.

„Po memorandumo pasirašymo prasidėjo tikras darbymetis. Šliuzo įrengimą įtraukėme į Kauno strateginį veiklos planą iki 2030-ųjų, pradėjome derybas tarp Vidaus vandens kelių direkcijos ir Energetikos įmonių grupės „Ignitis“. Kauno HES’as yra išskirtinis objektas: šalia elektros gamybos tiltas pasitarnauja automobiliams, geležinkeliui, o mes norime, kad vandeniu dar nekliudomai galėtų judėti ir laivai. Su kompetentingais profesionalais toliau vystome šį sudėtingą projektą“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Per programą „Iniciatyvos Kaunui“ miestas kvietė teikti paraiškas pagal prioritetą „Kaunas – veržlus, tvarus ir kompaktiškas miestas“. Jo tikslas – investicinio patrauklumo ir verslumo didinimas, taip pat žinomumo, atvykstamojo turizmo skatinimas. Būtent šliuzo įrengimo projektu miesto vandens keliuose tikimasi atgaivinti laivybą.

„Tai tapo iššūkiu ir savivaldybės administracijai. Teko išsiaiškinti teisinį reglamentavimą. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį tokio projekto Lietuvoje nėra buvę. Tai tik parodo, koks tai yra valstybinės reikšmės objektas“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Laivyba išgyvena renesansą

Į savivaldybės kvietimą teikti paraiškas atsiliepė Vidaus vandens kelių direkcija, sutikusi imtis poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimo. Antradienį tai oficialiai įtvirtinta abiejų pusių parašais.

„Laivyba mūsų šalyje jau kuris laikas išgyvena renesansą. Savo ruožtu dedame pastangas, kad sudarytume tam palankias sąlygas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemune. Į viską žiūrime kompleksiškai, jau pradėjome darbus ir Nemuno aukštupyje. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos, kam neabejotinai reikalinga įrengti laivų šliuzą.

Šiandien pasirašyta Kauno miesto ir Vidaus vandens kelių direkcijos sutartis – tai pagrindas įgyvendinant tolimesnius planus. Sutartis reikalinga, kad būtų galima atsakyti į klausimus prieš pasirenkant tinkamiausius sprendinius, įvertinant projekto sudėtingumą. Kauno miesto savivaldybės skiriamos lėšos leis įvertinti poveikį aplinkai,  pateikti projektinius pasiūlymus, terminus ir šliuzo statybos kainą. Akivaizdu, kad projektui būtinas Valstybinės svarbos objekto statusas“, – komentuoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Įsibėgėję namų darbai

Nors šliuzo projekto per Kauno HES’ą įgyvendinimas įvardijamas kaip tolimos ateities perspektyva, miestas jau dabar imasi išankstinių darbų užtikrinant geresnį susisiekimą šiame transporto mazge.

Prieš metus ties Amalių geležinkelio pervaža prasidėjo grandiozinis Pietrytinio aplinkkelio projektas – įrengiami nauji viadukai ir kelias nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės. Tačiau tai – tik pirmasis etapas, kurį planuojama užbaigti kitąmet.

Iš viso Pietrytinio aplinkkelio statybų projekte numatyti 4 etapai. Antrajame laukia Ateities plento rekonstrukcija nuo A1 magistralės iki Palemono gatvės, įrengiant 2,6 km ilgio kelią. Trečiame etape – 5,1 km ilgio Marijampolės plento atkarpos rekonstrukcija, o paskutinis, ketvirtasis – pats ambicingiausias – naujo tilto per Kauno HE ir jo prieigų bei jungčių statyba žemiau hidroelektrinės.

Šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES’u yra pažymėtas Kauno bendrajame plane. Tačiau nuo pat 1962-ųjų, kai buvo pastatyta hidroelektrinė, šliuzo projektas liko neįgyvendintas.

Prieš dvejus metus miesto vadovai ėmėsi iniciatyvos šią klaidą ištaisyti, pateikdami nacionalinės valdžios institucijoms siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.

2021 m. rudenį bendram tikslui susirinkę miesto, Susisiekimo ir Aplinkos apsaugos ministerijų, Vidaus vandens kelių direkcijos bei institucijų atstovai pasirašė memorandumą, patvirtinantį vieningą siekį įgyvendinti šį nacionalinės reikšmės projektą.

Parašykite komentarą