Suo
Naudinga žinoti

Visuotinis gyvūnų ženklinimas taps iššūkiu valstybei – visos pusės turi svarių argumentų

Valstybinis siekis nuo 2022 metų gegužės 1 d. imti ženklinti visus naminius augintinius jau dabar sulaukia įvairių vertinimų. Kad tai daryti būtina, niekas neabejoja, bet kokios naujos nuostatos atsiras įstatymuose jaudina daugybę žmonių – nuo kačių ir šunų turėtojų iki politikų, rašoma agrodiena.lt.

Seka kitų pavyzdžiu

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei vienas milijonas neženklintų augintinių. Juos norima suregistruoti dėl daugybės priežasčių – ligų ir nelegalios prekybos prevencijos, galimybės surasti, bendros tvarkos, neteisėto dauginimo užkardimo.

Europoje naminius gyvūnus privalomai ženklina 26 šalys ir Lietuva lieka viena iš nedaugelio to dar nedarančių.

Skaičiuojama, kad mūsų šalyje yra paženklinti tik 9,87 proc. iš visų esančių kačių ir šunų.

Vienos aštriausių diskusijų kyla dėl to, kas šią procedūrą atliks bei kiek ji kainuos.

Šiuo metu įstatymais numatyta, kad ženklinti augintinius gali tik veterinarijos gydytojai. Jų paslauga vidutiniškai kainuoja daugiau nei 20 eurų.

Tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog šią, neva nesudėtingą procedūrą, galėtų atlikti ir kursus baigę asmenys, o tai gyventojams bei valstybei padėtų sutaupyti daugiau nei 19 mln. eurų.

Kreipėsi į Konkurencijos tarybą

Konkurencijos tarybą buvo pasiekęs gyvūnų globos draugijų VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“, VšĮ „Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija“, VšĮ „Lesė“, VšĮ „Keturkojis draugas“, VšĮ Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“, VšĮ „Beglobis“ raštas, kuriama prašyta išsiaiškinti, ar išskirtinių teisių suteikimas veterinarijos gydytojams ženklinti augintinius nepažeidžia konkurencijos įstatymo.

Viena iš jų siekio priežasčių – noras sutaupyti lėšų.

Pareiškėjai bandė naudotis paženklintų gyvūnų augintinių nemokama registracijos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje paslauga, kiekvieną savaitę kreipdamiesi į teritorinius padalinius su dešimtimis registracijos blankų, tačiau netrukus susidūrė su valstybės tarnautojų nusiskundimais dėl jiems papildomai apkraunamos naštos, žmogiškųjų išteklių trūkumo teritoriniuose padaliniuose ir primygtiniais raginimais duomenų registracijai naudotis veterinarijos gydytojų paslaugomis.

Tuo atveju, jeigu gyvūnų globos organizacijoms būtų suteikta teisė ženklinti gyvūnus augintinius mikroschema, preliminari taikoma kaina, jų nuomone, už gyvūno ženklinimą ir registravimą gyvūnų savininkams galėtų kainuoti 5–7 eurus.

Pareiškėjai tarybai tvirtino, jog jiems užtektų išklausyti atitinkamą kursą ir suženklinti prieglaudose laikomus gyvūnus jie galėtų patys, dėl ko nepatirtų išlaidų mokėdami už veterinarijos gydytojo paslaugas.

Jų teigimu, procedūra yra nesudėtinga, nes ženklinimo metu švirkšto adata mikroschema gyvūnui yra įvedama po oda ties ketera, bet ne į organizmo vidų.

„Tai yra ženkliai paprastesnė procedūra nei suleisti vaistus”, – dėstoma dokumente.

Jame taip pat teigiama, kad maža tikimybė, jog pasitaikys agresyvių gyvūnų, kuriems reikės taikyti anesteziją, o jei taip atsitiktų, būtų kreipiamasi į veterinarą.

Konkurencijos tarybai siųstame dokumente taip pat pažymima, kad kaip ir veterinarijos gydytojai, taip ir pareiškėjai visus panaudotus švirkštus tvarko tam tikra nustatyta tvarka  – sudaromos sutartys su šalutinių produktų surinkėjais, kuriems reguliariai priduodami panaudoti ir į specialias talpyklas surinkti švirkštai, adatos ir kitos panašios aštrios priemonės.

Taryba pritarė gyvūnų globos organizacijų nuomonei, jog ne tik ženklinimą mikroschema, bet ir paženklinto gyvūno augintinio registraciją Gyvūnų augintojų registre (GAR) galėtų atlikti ne tik veterinarijos gydytojai, nes duomenų įvedimas į registrą yra tik administracinė procedūra, nereikalaujanti specialaus veterinarinės medicinos išsilavinimo.

Konkurencijos tarybos vertinimu, nustatytas teisinis reguliavimas, kuris gyvūnus augintinius ženklinti mikroschema ir registruoti GAR leidžia tik veterinarijos gydytojams, galimai riboja kitų potencialių subjektų patekimą į šios paslaugos teikimo rinką.

Tarnybai atlikus penkių atsitiktinai pasirinktų tiekėjų, kurie veterinarijos įstaigoms parduoda naminiams gyvūnams naudojamas mikroschemas, siūlomų didmeninių kainų analizę, apskaičiuota, kad vidutiniškai ženklinimui reikalingos mikroschemos didmeninė kaina yra 3,30 euro.

Atlikus devynių atsitiktinai pasirinktų veterinarijos įstaigų teikiamų gyvūnų augintinių ženklinimo bei registravimo paslaugų kainų analizę, nustatyta, kad paslaugos kaina svyruoja nuo 18 (Jurbarko, Kauno ir Elektrėnų veterinarijos įstaigose) iki 30 eurų (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje). Pagal surinktus duomenis apskaičiuota, kad vidutiniškai minėta paslauga vartotojams kainuoja 23,78 eurų (už vieno gyvūno ženklinimą ir registravimą; kaina pateikiama su PVM).

„Mes pateikėme rekomendaciją atverti rinką. Bet tai tėra išvada“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Konkurencijos tarybos atstovė Justina Paulauskaitė.

Ministerija dvejoja

Žemės ūkio ministerijoje kol kas nėra vieningos nuomonės dėl Konkurencijos tarybos ir gyvūnų globos draugijų pasiūlymų.

Buvęs žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas yra išreiškęs susirūpinimą, jog tuo atveju, jei būtų įvestas privalomas ženklinimas, veterinarijos gydytojai fiziškai nesugebėtų suženklinti milijono gyvūnų augintinių, todėl, ir Konkurencijos tarybos manymu, suteikus galimybę minėtą paslaugą atlikti platesniam subjektų ratui, privalomo ženklinimo tikslus būtų įmanoma įgyvendinti efektyviau ir greičiau.

„Toks reglamentavimas, kai gyvūnus augintinius mikroschemomis gali ženklinti tik veterinarijos gydytojas, nustatytas siekiant užtikrinti kokybišką paslaugos teikimą, sumažinti riziką dėl gyvūno augintinio sužalojimo ir augintinį ženklinančio asmens susižalojimo augintinio gynybinės reakcijos atveju”, – ŽŪM dėstė, kodėl šalyje susiklostė vadinamoji monopolija.

Ministerijos teigimu, augintinio ženklinimą mikroschema atliekant ne veterinarijos gydytojams, susidarytų galimybės nekontroliuojamai naudoti veterinarines priemones bei tvarkyti ženklinimo metu susidarančias atliekas, o tai didintų ne tik gyvūnų užkrečiamųjų ligų, bet ir zoonozių pasireiškimo riziką.

Sutaupytų milijonus eurų

Konkurencijos taryba taip pat išanalizavo, kad, įvertinant dabartines gyvūnų ženklinimo kainas bei duomenų įvedimo į GAR paslaugos mokestį, bei valstybei praplėtus jas galinčiųjų teikti sąrašą, būtų sutaupyta iki 19 463 936,60 eurų biudžeto bei gyventojų lėšų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu valstybėje būtų įtvirtintas privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas su visišku ar daliniu vartotojų išlaidų kompensavimu, įvardytą finansinę naudą patirtų valstybė. Todėl ženklinimo ir registravimo paslaugos kainos sumažėjimas galimai ne tik sutaupytų vartotojų, tačiau ir valstybės lėšas”, – tvirtinama tarybos išvadoje.

Mat, dar vienas klausimas, kurį, be anksčiau išvardintų, sprendžia su gyvūnų gerove susijusio įstatymo redakcijos rengėjai, yra privalomo ženklinimo metu patiriamų socialiai remtinų asmenų išlaidų kompensavimas.

Kol kas nėra aišku, nei kokias pajamas gaunantiems, nei kokius augintinius turintiems asmenims valstybė skirs tam tikrą augintiniui paženklinti ir įregistruoti reikalingą sumą bei ar iš viso nuspręs ją skirti. Jei vis dėlto valstybės privalumu ketinamas įvesti ženklinimas taps realybe, o nepasiturinčiųjų naštą perims šalies biudžetas, tam reikės skirti papildomų lėšų.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad mokestis už gyvūno augintinio ženklinimą ir registravimą daugumai tyrime dalyvavusių miesto ir kaimo gyventojų nebūtų problema, jei jis nebūtų didesnis nei 5–10 eurų, nes dauguma gyventojų laiko po 1 ar 2 gyvūnus augintinius.

„Siūlome Tarnybai ir Ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, leidžiančius gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo GAR paslaugą teikti ir kitiems subjektams. Pavyzdžiui, numatant, kad paslaugą gali teikti ne išimtinai vien tik veterinarijos gydytojas, tačiau visi subjektai, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus ir (ar) yra išklausę tam tikrus mokymus”, – tvirtiname Konkurencijos tarybos išvadose.

Pastebi daugybę neatitinimų

Į aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nagrinėjamą bei gyvūnų globos draugijų Konkurencijos tarybai nusiųstą laišką sureagavo ir  Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija.

„Klaidinga teigti, kad gyvūnų globos draugijos patiria su veterinarijos paslaugomis susijusias išlaidas, kai visos lėšos pareiškėjų veiklai vykdyti yra gautos paramos pagrindu. Taip pat neteisingas teiginys, kad nuostolius patiria vartotojai ar valstybė, kai pats pareiškėjų skundas orientuotas tik į kelių organizacijų interesus”, – pastebėjimais dalinosi asociacijos prezidentas Audrius Kučinskas.

Anot jo, draugijų teiginys, jog mikroschemos įvedimas po oda, jų nuomone, nėra įvedimas į organizmą, parodo nekompetenciją medicinos srityje. Pašnekovas patikino, kad ženklinimo procedūra gyvūnams augintiniams yra injekcija į poodį.

„Injekcija laikoma bet kokia procedūra, kurios metu su adata yra praduriami bent paviršiniai odos sluoksniai. Jei mikroschema nepatektų į organizmo vidų, kaip tai teigia pareiškėjai, ji tuoj pat nukristų nuo kūno paviršiaus. Atkreipiame dėmesį, kad skirtingai nei vaistai, mikroschema organizme lieka visą gyvenimą. Taip, sutinkame, kad Lietuvoje susiklosčiusi itin bloga situacija dėl lengvai prieinamų injekcinių vaistų, kuriuos daugeliu atvejų gyvūnų globėjai gauna iš didmeninių vaistų tiekimo įmonių. Todėl, norint kontroliuoti besaikį ir neatsakingą vaistų vartojimą, 2021 m. pradės veikti elektroninė vaistų užsakymo sistema, kuri, tikimasi, leis sukontroliuoti besaikį vaistų pardavimą ir naudojimą, – pasakojo A. Kučinskas, – Nereikėtų maišyti teiginių, kad leidžiama vaistus injekuoti augintojams ir prieglaudose dirbantiems asmenims. Minimi atvejai, kai vaistai skiriami tik veterinarijos gydytojo tam tikram pacientui, kai yra įvertinami augintojo sugebėjimai ir finansinės galimybės. Klaidingai suformuotas teiginys, nes injekcija nėra traktuojama kaip apmokama paslauga, augintojas injekuoja vaistus savo augintiniui, tik tuomet kai vaistą paskiria veterinarijos gydytojas, tomis sąlygomis kai vaistus injekuoti reikia kasdien, kelis kartus per dieną arba ilgą laiką. Kalbant apie prieglaudų darbuotojus, kurie injekuoja vaistus globotiniams, tikriausiai vaistai yra paskirti veterinarijos gydytojo įvertinus gyvūno būklę arba tai atliekama savavališkai ir nelegaliai?!”.

Asociacijos prezidentas pastebėjo, jog veterinarijos gydytojams per ilgus darbo metus ne tik su beglobiais, bet ir su šeimininkus turinčiais augintiniais tenka susidurti su gyvūnais, kuriems ženklinimo metu tenka pritaikyti sedaciją. LVGA nariai galėtų pateikti gerokai daugiau atvejų ir ilgesnę patirtį dirbant su gyvūnais augintiniais, kai gydytojai yra sužalojami atliekant ir paprastesnes procedūras – matuojant temperatūrą, apžiūrint gyvūną, traukiant erkes ir kt.

Veterinarijos gydytojai šokiruoti

„Dar vienas pastebėjimas – iš gyvūno globos draugijų kreipimosi į Konkurencijos taryba yra aišku, kad jos nesupranta kaip turi būti tvarkomos susidariusios medicininės atliekos ir kuo skiriasi šalutiniai gyvūniniai produktai bei veterinarinės medicinos atliekos, nes jos nėra tvarkomos vienodai. Dar labiau sustiprina abejones pareiškėjų veiklos teisėtumu, kai teigiama, jog jų veikloje susidaro veterinarinės medicininės atliekos, nors teigia, kad veterinarinės veiklos nevykdo”, – sakė A. Kučinskas.

Organizacijos vadovo nuomone, suteikus globos draugijoms ar dar platesniam ratui teises ženklinti gyvūnus augintinius, nebus išvengta duomenų klastojimo, nes ženklinti savo veistus gyvūnus galės ir nesąžiningi veisėjai – daugintojai.

„Reikia paminėti, kad būtent po ženklinimo vedant duomenis į GAR sistemą ir galimas klastojimas, nes pasas išduodamas po ženklinimo procedūros arba jos metu. Taigi suteikus pareiškėjui teisę ženklinti ir suvesti duomenis, gyvūno augintinio pasus šeimininkai galės gauti tik iš veterinarijos gydytojų, o jis savo ruožtu surašys tik jau pareiškėjo į GAR sistemą suvestus duomenis”, – pastebėjo pašnekovas.

Duomenų suvedimas į duomenų bazę, anot jo, nėra specifinių įgūdžių reikalaujantis procesas, tačiau joje yra talpinami itin jautrūs asmenų duomenys, todėl prieigos suteikimas prie šios bazės visiems subjektams, keltų grėsmę asmens duomenų apsaugai.

„Primename, kad šiuo metu prieigą turi tik veterinarijos gydytojai, VMVT tarnautojai ir sistemos valdytojai, daugeliu atvejų tai yra valstybės tarnautojai, kuriems savaime taikomi griežtesni reikalavimai ir atsakomybė. Veterinarijos gydytojai rizikuoja prarasti veiklos licenciją, kai tuo tarpu ženklinimo teisę gavę subjektai prarastų tik galimybę ženklinti, bet ne savo pragyvenimo šaltinį. Taip pat sistemoje galima įvesti duomenis apie gyvūno vakcinavimą, sistema leidžia šias grafas užpildyti kito gydytojo vardu, todėl tikėtina, kad prieigą prie GAR gavę nesąžiningi daugintojai galės pasinaudoti veterinarijos gydytojo duomenimis, įvedant atžymas apie vakcinaciją. Reziumuojant, ši „privilegija“ suteikiama ne dėl specifinio išsilavinimo, o dėl tenkančios teisinės atsakomybės”, – svarbų argumenta įvardino A. Kučinskas.

Pareiškėjai teigia esantys gyvūnų globos organizacijos, todėl, anot pašnekovo, jų pagrindinė veikla turėtų būti gyvūnų globa.

„Pagal jų pateiktus paskaičiavimus matome, kad paslaugas jie teiktų siekdami pelno, t.y. už 5-7 eurus, kai tuo tarpu mikroschemos kaina siekia 2-4 eurus, – pridūrė asociacijos prezidentas, – Atkreipiame dėmesį, kad pačių pareiškėjų organizuojamos ženklinimo akcijos nesulaukė gyventojų didžiulio susidomėjimo. Kaip daugelyje diskusijų buvo minėta, gyventojai atsisako ženklinti gyvūną ne dėl kainos, o bijodami, kad vėliau bus apkrauti mokesčiais už gyvūną”.

Veterinarinė veikla yra licencijuojama remiantis LR įstatymais, todėl, A. Kučinsko teigimu, suvienodinti sąlygų su visais subjektais nėra įmanoma, kaip neįmanoma suvienodinti teisių teikiant notarines, teisines, medicinines ir panašias paslaugas, o veterinarijos gydytojai tarpusavyje konkuruoja nepažeisdami galiojančių teisės aktų.

Jis papasakojo, kad gyvūno augintinio paso duomenys yra pildomi atsižvelgiant į GAR sistemoje pateiktus duomenis, taigi suprantama, kad pagrindinis duomenų klastojimas galimas tik ženklinant gyvūną (neteisingai nurodant amžių, veislę ir kt.), taip pat sistemoje galima įvesti duomenis apie vakcinavimą kito gydytojo vardu, todėl didžioji dalis pažeidimų tvarkant gyvūno išvežimo dokumentus yra galimi ženklinant, o ne išduodant ES kelionės dokumentą.

„Gyvūnų globėjų siekis perleisti ženklinimo teisę daugintojams šokiruoja veterinarijos gydytojus”, – neslėpė A. Kučinskas.

Atstovaujant veterinarijos gydytojus, pasak jo, jau dabar siūloma ženklinimo paslaugos kaina yra nuo 5 iki 30 eurų – tai įrodymas, kad rinkoje yra puikios konkurencinės sąlygos.

„Viceministro nuogąstavimas yra jo asmeninis susirūpinimas, o peržvelgus gyvūnų globėjų deklaruojamų turimų darbuotojų kiekį nustatyta, kad 53 globos įstaigose, registruotose VMVT, yra 147 darbuotojai, kai tuo tarpu privačių veterinarijos gydytojų, turinčių teisę ženklinti yra 1094. Ir šį skaičių būtų galima dar padidinti veterinarijos felčerių sąskaita. Taigi gyvūnų globėjai jau dabar esantį realų ženklintojų skaičių padidintų tik 10 procentų”, – pastebėjo A. Kučinskas.

Rinkos atvėrimas, LVGA nuomone, suteiktų augintinių daugintojams teisę patiems ženklinti savo vadas, o tai sukeltų didelę riziką, nes galimai būtų falsifikuojamos gimimo datos ir kiti duomenys. Be to, kadangi ši veikla nėra ekonominės veiklos registre, tai iš jos gaunamos pajamos nepasiektų valstybės biudžeto.

„Konkurencija būtų netolygi, kadangi VšĮ nemoka dalies mokesčių, kuriuos sumoka veterinarinių paslaugų teikėjai. Gyvūnų globėjų veikla paremta aukojimo principu, nors dalies įmonių gaunamos pajamos iš 1,2 proc. paramos patenka į pirmąjį paramos gavėjų dešimtuką. Dauguma jų neturi arba turi nedidelį kiekį darbuotojų. Šią rinkos dalį atiduoti savanoriams, kurie dirba prieglaudose, yra pavojinga dėl duomenų apsaugos nutekinimo, nes savanorystės pagrindais dirbančiųjų neriboja atsakomybė, konfidencialumas”, – galimus pavojus įžvelgė A. Kučinskas.

 

 

 

Parašykite komentarą