pupeles
Naudinga žinoti

Viskas, ką turite žinoti apie pupeles: paragaukite užtepėlės ar itališkos daržovienės

Pupelės – subtilaus skonio, naudingų medžiagų kupina daržovė. Pupelėse gausu baltymų bei geležies, todėl šios daržovės ypatingai vertingos tiems, kurie nevalgo mėsos. Ši daržovė – ne tik sveika, bet ir universaliai paruošiama: jos puikiai tinka ir į žiemą mėgstamus troškinius ar sriubas, iš jų gaminami netgi augalinės kilmės kepsniai, mėsainių paplotėliai, įvairiausios užtepėlės. Be to, džiovintas pupeles spintelėse laikyti galima net iki trijų metų.

Jolanta Sabaitienė, vaisių ir daržovių ekspertė, teigia, kad pasaulyje yra žinomos net 38 pupelių rūšys, visų jų tėvynė – Amerika. Pasak jos, tai vienas iš nedaugelio augalų, kuriuos europiečiai su didele meile priėmė iš svetimo ir anuomet dar nepažįstamo žemyno. Visgi, kaip pasakoja ekspertė, daugiausiai pupelių suvartojama visai ne Europoje. Šios daržovės gausiausiai valgomos Indijoje, Brazilijoje ir  Meksikoje.

„Pietų Amerikoje pupelės naudojamos takų, buritų gamyboje, be to, pastaruoju metu populiarėja ir meksikietiško stiliaus dubenėliai – jie dažnai gaminami iš kalendromis ir žaliąją citrina pagardintų ryžių, pupelių, mėsos, gvakamolės, gardinami ir kukurūzų traškučiais. Pupelės puikiai tinka ir Indijoje pamėgtiems kariams, užtepėlėms, daržovių blynams ar kotletams ruošti. Na, ir, žinoma, sriuboms bei troškiniams gaminti. Pastarasis Europoje mėgstamas jau nuo senų laikų, mat pupelės yra ne tik sveikos, kupinos naudingų maistinių medžiagų, bet ir sočios – jos padėjo išmaitinti didžiules šeimas bei ištisas armijas“, – sako J. Sabaitienė.

Visgi, kaip teigia maisto ekspertė, norint paruošti burnoje tirpstančius patiekalus iš pupelių, kelias jų gaminimo taisykles žinoti pravartu, todėl J. Sabaitienė dalijasi pupelių paruošimo subtilybėmis bei dar keliais įdomiais faktais apie šią daržovę.

Kodėl reikia mirkyti? Pupelės yra baltymų kupinas ankštinis augalas, tačiau pupelėse esančius baltymus, kaip ir kai kurias kitas jose esančias medžiagas, mes virškiname ilgiau. Būtent dėl šios priežasties pupelių patiekalai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir ilgai išliekančią energiją. Kita vertus, lėčiau virškinami baltymai, nors ir naudingi mūsų žarnyno veiklai, gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą, todėl pupeles prieš vartojimą būtina gerai išmirkyti vandenyje. Vandens kiekis turėtų būti dvigubai didesnis nei pupelių, mirkyti jas reikia mažiausiai 8 valandas, o geriausia tai daryti per naktį. Mirkomas pupeles rekomenduojama laikyti šaldytuve, po mirkymo vandenį išpilti – jokiu būdu nenaudoti jo niekam kitam, pupeles perplauti ir nedelsiant gaminti.

Greitasis mirkymas. Jei neturite laiko, kažkur skubate ar tiesiog pamiršote pupeles užmerkti iš vakaro, galite pasinaudoti greituoju pupelių mirkymo būdu. Šis būdas reikalauja kiek daugiau resursų: vienai saujai pupelių reikia 2 litrų vandens. Vandenį supilkite į puodą, užvirkite ir apie 3 minutes palaikykite jį virimo temperatūroje, tuomet suberkite pupeles, nukelkite puodą nuo kaitros, uždenkite dangčiu ir mirkykite pupeles maždaug valandą. Galiausiai vandenį išpilkite, o pupeles perplaukite po bėgančio vandens srove.

Su kuo derinti? Kaip teigia ekspertė, bet kurios rūšies pupeles geriausia derinti su tamsiai žaliomis daržovėmis ir prieskoniniais augalais, pavyzdžiui, kmynais, mairūnu, čiobreliais, lauro lapais ar imbieru – tokie deriniai padės išvengti pilvo pūtimo. Rekomenduojama vengti pupeles vartoti su mėsa ar kitais ankštiniais augalais, o suvalgius pupelių patiekalą patartina bent 2–3 valandas susilaikyti nuo cukraus ir krakmolo turinčių produktų vartojimo.

Kiek laiko virti? Dažniausiai pasitaikanti pupelių paruošimo klaida – per ilgas arba per trumpas jų virimo laikas. Tiesa, paprastai atsakyti į klausimą, kiek laiko jas virti, nėra lengva, nes tai tiesiogiai priklauso nuo pupelių rūšies ir senumo. Visų pirma, sausos, džiovintos pupelės privalo būti gerai išmirkytos, o virti jas reikėtų apie 2 valandas. Šviežios pupelės išvirs kur kas greičiau – maždaug per pusvalandį. O pati svarbiausia pupelių virimo taisyklė – nuolat ragauti ir tikrinti, ar pupelės jau pakankamai minkštos, ar jau išvirusios.

Nauda organizmui. Pupelės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jos neretai atsiduria vegetarų ir veganų valgiaraštyje kaip mėsos alternatyva. Be tokių naudingų mikroelementų ir mineralų kaip geležis, kalcis ar magnis, jose gausu kalio – mineralo, būtino kraujo spaudimo reguliavimui. Pupelės pasižymi ir dideliu žarnyno veiklai naudingų skaidulų kiekiu, be to, jose nėra arba yra labai nedaug riebalų, druskos ir cholesterolio. 100-te gramų pupelių yra 110 kalorijų, net 7 g baltymų, 6 g skaidulų, apie 350 g kalio, 20 g angliavandenių ir vos 3 mg druskos.

Maisto ekspertė patiekalų iš pupelių siūlo pasigaminti namuose ir dalijasi net trimis receptais su šia nepaprasto skonio daržove. 

Toskanos baltųjų pupelių ir česnako užtepėlė

Jums reikės:

400 g konservuotų baltųjų pupelių

4 v. š. alyvuogių aliejaus

1 v. š. citrinų sulčių

3 skiltelių česnako

1 a. š. šviežių arba džiovintų čiobrelių

2 v. š. smulkintų šviežių petražolių

¼ a. š. druskos

¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:

Į elektrinę kokteilinę suberkite nusunktas konservuotas pupeles, susmulkintus česnakus bei petražoles, supilkite citrinų sultis ir 3 šaukštus alyvuogių aliejaus. Viską sutrinkite iki vientisos masės, tuomet įberkite druskos, pipirų bei čiobrelių ir viską gerai išmaišykite. Sudėkite užtepėlę į dubenėlį, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir patiekite su skrudinta duonele.

Pupelės pomidorų padaže

Jums reikės:

500 g pupelių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

1 svogūno

2 skiltelių česnako

350 ml pomidorų padažo

1 a. š. džiovintų raudonėlių

1 a. š. maltų rūkytų paprikų

½ a. š. druskos

¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

Žiupsnelio cukraus

1 v. š. citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių

7–8 šviežių bazilikų lapelių

Gaminimas:

Iš vakaro užpilkite pupeles šaltu vandeniu ir mirkykite per naktį. Kitą dieną vandenį nupilkite, suberkite pupeles į puodą su švariu vandeniu ir virkite maždaug 50 minučių, kol pupelės suminkštės. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite susmulkintą svogūną, porą minučių pakepinkite, tuomet suberkite susmulkintus česnakus, raudonėlius bei paprikas ir viską išmaišykite. Suberkite pupeles, supilkite pomidorų padažą, įberkite druskos, pipirų bei cukraus, dar kartą pamaišykite ir virkite padažą ant vidutinės kaitros apie 20 minučių. Galiausiai į padažą įmaišykite citrinų sultis bei bazilikus ir patiekite.

Itališka daržovienė

 Jums reikės:

1 svogūno

2 skiltelių česnako

200 g morkų

200 g salierų šaknų

150 g bulvių

30 ml alyvuogių aliejaus

1 lauro lapo

500 ml daržovių sultinio arba vandens

500 ml pomidorų pastos

300 g virtų daržinių pupelių

50 g smulkių makaronų

1 a. š. druskos

¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

2 v. š. smulkintų šviežių petražolių

3–4 šviežių bazilikų lapelių

Gaminimas:

Visas daržoves švariai nuplaukite, svogūną ir česnakus susmulkinkite, morkas supjaustykite plonais griežinėliais, o salierų šaknis ir bulves – kubeliais. Puode įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite svogūnus, šiek tiek juos pakepinkite, tuomet įmeskite lauro lapą, suberkite česnakus, morkas, salierų šaknis bei bulves ir vis pamaišydami kepkite aukštoje temperatūroje apie 10 minučių. Kai daržovės apkeps, į puodą supilkite sultinį arba vandenį, pomidorų pastą, įberkite druskos bei pipirų ir, kai sriuba užvirs, suberkite pupeles bei makaronus. Virkite sriubą dar kurį laiką, nuolat patikrindami, ar visi ingredientai išvirę. Svarbiausia, stebėkite, kad makaronai ir daržovės nepervirtų. Išvirusią daržovienę pagardinkite šviežiomis petražolėmis bei bazilikais. Skanaus!

Parašykite komentarą