Balandžio 30 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras organizavo virtualią Kauno miesto ugdymo įstaigų gerosios patirties konferenciją „Kaip suvaldyti mokymosi krūvius“. Konferencijoje dalyvavo Audronė Šuminienė, LR Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja, dr. Ona Gucevičienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Rasa Bortkevičienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė, Danguolė Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė, Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius, Antanina Džiugienė, Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorė, dr. Virginija Rupainienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė.
Konferencijos dalyvius pasveikino dr. O. Gucevičienė. Ji pasidžiaugė, kad Kauno miesto mokyklose nuotolinis mokymas vyksta sklandžiai. Taip pat pažymėjo, kad tai didžiulis iššūkis visiems. Tiek mokytojai, tiek mokiniai, pagalbos mokiniui specialistai įsitraukė į nuotolinį ugdymo organizavimo procesą. Tačiau ir tėveliai neliko nuošaly. Jie taip pat dalyvauja ugdymo procese. Vieni yra stebėtojai, kiti – aktyvūs vertintojai, dar kiti – pagalbininkai. Pastebėta nuotolinio mokymosi praktikoje disproporcija dėl veiklų, skirtų atlikti mokiniams su mokytoju, ir veiklų, skirtų atlikti vienam mokiniui. Ši virtuali konferencija ir pasidalyta patirtis leis atsakyti į rūpimus klausimus ir įgyti tam tikros patirties suvaldant mokymosi krūvius.
Kokia nuotolinio ugdymo patirtis suvaldant mokymosi krūvius savo įžvalgomis dalinosi ugdymo įstaigų vadovai, atstovaujantys skirtingų tipų mokyklas – pradinę, ilgąją, progimnaziją, gimnaziją.
Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė, pažymėjo, kad mokymosi krūvių optimizavimas visada buvo aktuali problema. Nuotolinis mokymas dar labiau išryškino šią problemą. Paskelbus karantiną, nuotolinio mokymosi pradžia buvo gimnazijos nuotolinio mokymosi tvarkos aprašo parengimas. Apraše yra aptarti dalykai, kurie susiję su mokymosi krūvio optimizavimu: pamokos, namų darbų skyrimas, atsiskaitymas, kontroliniai darbai. Mokytojai parengė naujus nuotolinio mokymo planus. Planai skelbiami gimnazijos internetinėje svetainėje. Pradėjus nuotolinį mokymą pirmiausiai išryškėjo techninės kliūtys, užduotims atlikti skirtas laikas pailgėjo, sumažėjo mokinių poilsio trukmė, jiems reikėjo naujai susiplanuoti dienotvarkę, įgalinti save mokytis savarankiškai, pasireiškė sveikatos problemų. Tačiau aktualiausia problema – padidėjo mokymosi krūvis. Gimnazija krūviui mažinti pamokas nusprendė pradėti 9 val., optimizavo pamokų tvarkaraštį. Kasdien realiu laiku vyksta po 4-5 pamokas, kitos pamokos vyksta pagal mokytojo ir mokinių susitarimą, konsultacijų forma pagal atskirą tvarkaraštį. Taip pat buvo peržiūrėtas laikas skirtas užduočių atsiskaitymui, susitarta dėl mokymosi realiu laiku ir namų darbų krūvio dermės. Nuotoliniu būdu vyksta klasės valandėlės ir užsiėmimai su pagalbos mokiniui specialistais, efektyviai komunikuojama su visa bendruomene, priimami konstruktyvūs sprendimai. Mokytojai dalijasi gerąja patirtimi. Gimnazijoje siekiama užtikrinti ramią ir darbinę atmosferą.
Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius, referavo, kad nuotolinis mokymasis nėra naujovė. Gimnazija turi ankstesnę patirtį, nėra naujokai nuotolinio organizavimo srityje. Tačiau vis tiek reikėjo persiorientuoti. Kas savaitę vyksta mokytojų metodinių būrelių pasitarimai, visų klasių tėvų susirinkimai, kasdien – gimnazijos direkcinės tarybos – administracijos pasitarimai. Tai įtakoja mokymosi krūvių optimizavimą. Kiekvieną penktadienį vyksta mokytojų tarybos posėdžiai. Buvo parengtas naujas pamokų – tiesioginių konsultacijų tvarkaraštis. Pagal asinchroninį nuotolinį modelį, pamokos prasideda 9 val., vyksta daugiausia 5 pamokos į dieną. Kontrolinių darbų laikas gali būti ir ne kontaktiniu laiku. Mokytojai geranoriškai priėmė iššūkį, tėvai labiau suprato mokytojo darbą, atsirado didesnė mokytojui pagarba. Mokytojų padėjėjai ir logopedai dirba pagal sudarytą tvarkaraštį ir teikia pagalbą pagal sąrašą vaikams, kuriems reikalinga pagalba.
Džiugienė, Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorė, pasidžiaugė pavaduotojų ugdymui drąsa, pasitikėjimu suvaldyti nuotolinį mokymą, komandiniu darbu, mokytojų įsitraukimu į pokyčius. Ji pažymėjo, kad nuotolinis mokymas vyksta sklandžiai, nes priimti bendri susitarimai. Paminėjo svarbiausius akcentus. TAMO dienyne pateikiami savaitės užduočių planai yra suderinti su pavaduotojomis ugdymui, konkrečios pamokos užduotys iš vakaro dienyne detalizuojamos. Jos prieinamos ir mokiniams, ir tėvams. Planuose mokytojai įvertina skiriamų darbų trukmę, kad mokiniai galėtų planuoti savaitės darbus. Siekiama, kad būtų aiškiai nurodoma užduoties pateikimo forma, susitariama, kas bus, jei užduotis nebus įvykdyta.
Direktorė sakė, kad tvarkaraščio progimnazija nekeitė, nuotolinis ugdymo procesas liko toks, koks ir buvo. Planuodami ugdymo turinį mokytojai atrenka esminius programų aspektus, sumažina turinio apimtis, neužduoda perteklinių nuorodų, jos turi būti konkrečios, kad mokiniai negaištų laiko informacijos paieškoms. Siekiama, kad mokiniai savarankiškas užduotis atliktų savarankiškai. Aktyviai bendradarbiaujama su mokinių tėvais. Tėvai skatinami padėti vaikams organizuoti dienotvarkę. Mokytojai fiksuotu laiku ZOOM „kambaryje“ veda konsultacijas. A. Džiugienė pasidžiaugė tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Petrašiūnų vaikų dienos centras taip pat teikia pagalbą mokiniams mokantis nuotoliniu būdu.
Direktorė pripažino, kad mokytojus reikia skatinti. Mokytojams, kurie nuo pat pradžios aktyviai vedė nuotolines pamokas, ji skyrė papildomas nekontaktines valandas.
Dr. V. Rupainienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė, pabrėžė, kad per 2 pasiruošimo savaites nuotoliniam mokymui, mokytojų kvalifikacija ženkliai ūgtelėjo. Tai buvo postūmis, kurio niekas nesitikėjo, palaipsniui nebūtų tiek pasiekta. Mokykla taiko savarankiško mokymosi metodą. Mokiniai jau turėjo ankstesnius įgūdžius. Jie jau mokykloje buvo įvaldę Ema elektroninę mokymosi aplinką, Eduka klasės ugdymo platformą. Krūvio suvaldymui buvo paliktas toks pat tvarkaraštis, tik pamokų pradžia pavėlinta 1 val. Susitarta, kad visos pamokos prasideda lyginę valandą, todėl mokiniai nejaučia streso, baimės, kad pavėluos, ar ne laiku prisijungs. Taip pat susitarta, kad mokiniai dirbs vieni, tačiau yra tėvelių, kurie yra šalia mokinio. Direktorė pasidžiaugė, kad tėvai domisi vaiku.
Darbai organizuojami planuotai. Iš vakaro paskelbiamas detalus tvarkaraštis, susitariama dėl trukmės, atsiskaitymo formos. Pirmoji pamoka visose klasėse yra ZOOM pamoka, kad vaikai jaustųsi saugūs, susitartų, galėtų paklausti. Nemaža dalis mokinių tolesnėse pamokose dirba individualiai, tačiau yra ir tokių, kurie dirba neatsijungę. Būna apibendrinamoji pamoka. Daug dalykų vertinama čia ir dabar: mokiniai parodo savo darbą ekrane, trumpai pakomentuoja, atsako į klausimus, išgirsta vertinimą, padrąsinimą. Taip mažinamas atsiskaitomųjų darbų siuntimas ir tikrinimas, taupomas laikas.
Direktorė pasidžiaugė mokytojų bendradarbiavimu dėl mokymo krūvių. Siekiant tarpinių atsiskaitymų, organizuojami projektiniai darbai. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su tėvais. Buvo atlikta apklausa. 88 proc. tėvų teigia, kad mokymo krūvis yra normalus. Panemunės pradinės mokyklos tėvai dėkoja mokytojams, socialiniuose tinkluose kviečia palaikyti ir gerbti mokytojus, dirbančius tokiomis ypatingomis sąlygomis.
Šuminienė, LR Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja, apibendrino konferenciją. Ji pasidžiaugė pranešimais, pakvietė juos dokumentuoti, taip pat pažymėjo, kad į nuotolinį mokymą įeita skirtingai. Vieniems reikėjo pradėti nuo pradžios, skirtingais pajėgumais, kitiems tai buvo tąsa. Pirmiausia nuotolinį mokymą įtakojo techniniai dalykai, toliau mokymosi krūvio reguliavimas. Ji priminė, kad nuotolinio mokymo organizavimo rekomendacijos numato, jog mokykloje turi būti susitariama, kaip reguliuojamas mokymosi krūvis, kad BUP nuostatos būtų taikomos lanksčiai, dalyko ugdymo turinys būtų optimizuojamas, pamokos trukmė – mokyklos susitarimas, sprendimai dėl mokinių mokymosi krūvio koregavimo priimami remiantis duomenimis. Ministerijos atstovė įvardijo sėkmingo darbo strategiją, pateikė 6 patarimus: reguliarios rutinos nusistatymas, dienos veiklų plano pasirengimas, vengimas bet ko, kas atitrauktų nuo dienos plano, pertraukų nusimatymas, video susitikimai su kolegomis, darbų užbaigimas suplanuotu laiku. A. Šuminienė visiems konferencijos dalyviams palinkėjo tolimesnio sėkmingo darbo.
Bortkevičienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė, padėkojo visiems pranešėjams, pasidžiaugė už geranoriškai pasidalintas įžvalgas reguliuojant mokymosi krūvius, pažymėjo, kad pasikeitusią situaciją turime vertinti kaip naują galimybę mokytis, perimant iš kolegų vertingą patirtį.
Vilija Barzdžiuvienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktoriaus pavaduotoja
