climatevisuals.org
Naudinga žinoti

Viltė Saulaitytė. Kodėl Europos Sąjungai reikia Gamtos atkūrimo reglamento?

Vasario 27 dieną plenarinės sesijos metu įvyko paskutinis Europos Parlamento balsavimas dėl Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamento. Reglamentą patvirtinus europarlamentarams, jam pritarti dar turės ES Taryba.

Gamtos atkūrimo reglamentas valstybes nares įpareigoja atkurti nualintas ekosistemas, tuo pat metu siekiant ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei apsirūpinimo maistu saugumo. Iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų – 60 proc., o iki 2050 metų – 90 proc. prastos būklės buveinių.

Vis dėlto, vos dieną prieš balsavimą Briuselyje įvykusi ūkininkų akcija, o taip pat ir ankstesni protestai aiškiai rodo šios visuomenės dalies nepasitenkinimą naujais aplinkosauginiais reikalavimais ir apskritai ES žaliuoju kursu.

Opozicija žaliajam kursui

Tikslą sužlugdyti Gamtos atkūrimo reglamento priėmimą nuo pat šio dokumento svarstymo pradžios aiškiai demonstravo ir didžiausia Europos Parlamento grupė – centro dešiniųjų Europos liaudies partija. Tokią poziciją lėmė jau birželį įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai ir tai, kad savo rinkiminę kampaniją Europos liaudies partija nusprendė grįsti parama ūkininkams, palaikant jų siekius stabdyti ES žaliąjį kursą.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams šiuo metu visoje ES galime stebėti ir gerai organizuotą prieš žaliąjį kursą nukreiptą ūkininkų protestų bangą. Be kita ko, visoje Europoje politikai, regis, lenktyniauja tarpusavyje, kas prieš rinkimus suteiks daugiau nuolaidų protestuotojams.

Vis dėlto, nepaisant šių protestų ir prieš Gamtos atkūrimo reglamentą nukreiptos kampanijos, aplinkos būklė ES kelia didžiulį nerimą – daugiau nei 80 proc. gamtos buveinių ir 70 proc. dirvožemio yra prastos būklės, o tai savo ruožtu verčia akcentuoti ne tik taršos ar rūšių nykimo problemas, bet ir aktualius klausimus dėl maisto saugos.

Prisidės kovojant su klimato kaita

Gamtos atkūrimo reglamentas ne tik tiesiogiai siekia spręsti minėtus klausimus, bet ir gali prisidėti kovojant su klimato kaita – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį pasaulio vandenynai, augalai, gyvūnai ir dirvožemis sugėrė daugiau nei pusę dėl žmonių veiklos išmetamo anglies dioksido.

Už Gamtos atkūrimo reglamentą tvirtai pasisako ir pilietinė visuomenė – paramą jam yra išreiškę keli tūkstančiai mokslininkų, keli šimtai nevyriausybinių organizacijų, daugybė klimato aktyvistų, atsakingas verslas ir daugiau nei milijonas europiečių.

Galiausiai, reglamento atmetimas sukeltų rimtą reputacinę žalą ES, kaip žaliųjų iniciatyvų lyderei, nustatančiai globalius aplinkosaugos standartus tarptautinėje arenoje. Tai grėstų ES prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams, tokiems, kaip Jungtinių Tautų Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija ir kt.

Politizuotas procesas ir „netikros žinutės“

Visas Gamtos atkūrimo reglamento svarstymo procesas buvo smarkiai politizuotas ir apipintas partinėmis intrigomis. Už aplinkosaugą atsakingo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, šio proceso metu buvo ištransliuota labai daug „netikrų žinučių“, o tokios klaidinančios informacijos sklaidą lėmė reglamentui oponuojančių grupių nepasitenkinimas, siekiant „kurti dirbtinį priešą“, kartu žeriantis „politinius dividendus“.

Diskusijos dėl Gamtos atkūrimo reglamento nuo pat pradžių – tikslingai ar ne – buvo apipintos klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, esą jis sužlugdys Europos žemės ūkį, nublokš mus visus atgal į akmens amžių ir panašiai.

Vis dėlto, verta atkreipti dėmesį, kad dokumento tekstas leidžia valstybėms narėms atsižvelgti į jų regioninius ir vietos ypatumus, gyventojų tankumą ir kitas aplinkybes. Tai reiškia, kad valstybėms narėms suteikiama nemažai lankstumo, iš esmės leidžiant joms pačioms pasirinkti, kokias gamtos atkūrimo priemones ir kur taikyti.

Populiariausi mitai

Diskusijose apie Gamtos atkūrimo reglamentą iki šiol sklando bent keletas menkai pagrįstų ar visiškai faktais ar statistika nepagrįstų mitų, iš kurių populiariausi – jog reglamentas sukels grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui ir sunaikins darbo vietas.

Šį mitą paneigia atviras daugiau nei 3 tūkst. mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų pasirašytas laiškas su moksliniais įrodymais, kad reglamentas turės atvirkštinį efektą, t. y., padidins apsirūpinimo kokybišku maistu galimybes, skatins naujų darbo vietų kūrimą ir inovacijas žemės ūkio sektoriuje.

Moksliškai įrodyta, jog dabartinis gamybos modelis užkrauna pernelyg daug kaštų visuomenei ir negali būti vystomas ilguoju laikotarpiu. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, įgyvendinant gamtai palankią politiką, būtų galima sukurti 10 trln. JAV dolerių naujos metinės verslo vertės ir sukurti 395 mln. darbo vietų jau iki 2030 metų.

Dangstytasi ir teiginiais dėl karo

Galiausiai, siekiant atmesti Gamtos atkūrimo reglamentą buvo dangstomasi ir ne itin korektiškais teiginiais, jog dėl Ukrainoje vykstančio karo priėmus šį dokumentą ES kils grėsmė dėl apsirūpinimo maistu.

Nepaisant trumpalaikių tiekimo grandinių sutrikimų ir kainų svyravimo, Ukrainos grūdų perteklius ir žemesnės žemės ūkio produkcijos kainos ES rytiniame flange paskatino Europos Komisiją taikyti išskirtines laikinąsias prevencines priemones ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos tranzitui, siekiant, kad ukrainietiški grūdai nepatektų į ES vidaus rinką.

Baigus galioti šiai schemai ir kilus ūkininkų protestų bangai, šiuo metu Komisija rengia naują pasiūlymą, kuris leistų ES rytinėms valstybėms narėms įvesti apribojimus Ukrainos grūdų importui, esant rinkos sutrikimams. Tai paneigia argumentą, kad dėl karo Ukrainoje ES susiduria su maisto trūkumu.

„Klimato reporteriai“

Parašykite komentarą