„Visuotinės gynybos principo įtvirtinimas yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo darbotvarkės klausimų. Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje svarbu ne tik spartinti gynybinių pajėgumų plėtrą, bet ypatingą dėmesį skirti sąveikai su civilinėmis institucijomis, taip pat ir piliečių pasirengimui valstybės gynybai”, – sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, kuris balandžio 27 dieną susitiko su Estijos gynybos ministerijos sekretoriumi Lauri Abel ir Estijos Parengties gynybai departamento atstovais.
Susitikime aptarti gynybos planavimo, mobilizacijos, krizių ir ekstremalių situacijų valdymo klausimai, apsikeista gerosiomis praktikomis. Diskutuota ir apie šiose srityse identifikuotas pamokas karo Ukrainoje akivaizdoje.
„Pastaraisiais metais stipriai pasistūmėjome visuotinėje gynyboje: padidinome gynybos biudžetą, modernizavome Lietuvos kariuomenę, vystėme naujus pajėgumus, taip pat parengėme mobilizacijos ir krizių valdymo reformą bei toliau tęsėme piliečių pasirengimą šalies gynybai. Visgi, pasikeitusioje saugumo situacijoje to nėra gana. Privalome gerinti procesus ir praktikas koordinuojant tarpusavio veiksmus tiek valstybės viduje, tiek už jos ribų bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais”, – teigė viceministras Ž. Tomkus.
Estija šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.
KAM/A.Pliadžio nuotraukos.