Seimo Kaimo reikalų komitete vykusiame posėdyje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovai ir platus suinteresuotų šalių ratas apsvarstė žemės ūkio darbuotojų poreikio problemas. Posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl žemės ūkio specialistų rengimo poreikio ir priėmimo sąlygų, kuriame numatytos priemonės: žemės ūkio ir miškų sektoriams svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų sąrašą, pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suformuoti valstybės užsakymą ir užtikrinti biudžeto asignavimus priėmimui į žemės ūkio studijas.
Taip pat siūloma koreguoti minimalų konkursinį balą stojantiems į žemės ūkio programas, o jį skaičiuojant įvesti papildomą dedamąją – motyvaciją ir įvesti jiems papildomus mokymus, kurių rezultatai būtų įskaičiuojami į konkursinį balą. Taip pat skirti tikslines skatinamąsias stipendijas gerai besimokantiems, o besirenkantiems mokamas studijas – paramą studijų kainai padengti.
Apie studijų pokyčius ir ketinimą populiarinti su žemės ūkiu susijusias studijas, agrodiena.lt kalbasi su Švietimo, mokslo ir sporto viceministru Gintautu Jakštu:
„Šalia šių priemonių Lietuvos žemės ūkio absolventų klubas siūlo dar vieną priemonę – mokinius iš regionų, kurie nepasiekia minimalaus balo kartelės, į aukštąsias mokyklas priimti kandidatais, juos papildomai mokyti ir išlaikius egzaminus pervesti į studento statusą.
XVIII Vyriausybės siekis yra kokybiškos studijos, o vienas iš esminių faktorių jų kokybei užtikrinti yra būsimų studentų akademinis pasirengimas. Šiuo metu asmuo, siekiantis įrodyti savo pasirengimą ir gebėjimą studijuoti aukštojoje mokykloje, privalo surinkti bent minimalų stojamąjį konkursinį balą. Kitu atveju pretendentas studijuoti, kurio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje rezultatai nesiekia nustatyto minimalaus balo, tiesiog nebūna pasiruošęs studijoms aukštojoje mokykloje, stokoja bazinių žinių, kurios studijuojant yra būtinos.
Kaip ir pernai, 2021 m. mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turi būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.
Minimalus valstybės nustatytas 5,4 konkursinis balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – kai rezultatų vidurkis siekia 36 balus iš 100. Slenkstinį valstybės nustatytą minimalų balą 4,3 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – vidutiniškai gavęs bent po 20 balų iš 100. Kaip matome, šios kartelės yra tikrai neaukštos kalbant apie aukštojo mokslo studijas.
Esminė problema, susijusi su žemės ūkio studijomis universitetuose ir kolegijose, yra studijų nepopuliarumas tarp stojančiųjų. 2020 m. veterinarijos mokslams universitetuose buvo numatyta 120 valstybės finansuojamų studijų vietų, o į jas priimta – tik 114, žemės ūkio mokslams universitetuose buvo numatyta 160 valstybės finansuojamų studijų vietų, priimti – tik 128 asmenys. Kolegijose veterinarijos ir žemės ūkio mokslams buvo numatyta 170 valstybės finansuojamų studijų vietų, o priimta tik 100 studentų. Taigi valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus didinimas, kai šios vietos jau ir dabar lieka neužpildytos, nes stojantieji tiesiog šių studijų nesirenka, žemės ūkio specialistų rengimo problemų neišsprendžia.
Siekiant padidinti tarp studijoms gerai pasirengusių stojančiųjų nepopuliarių, bet atitinkamam ūkio sektoriui svarbių studijų programų, kuriose nustatytas ar prognozuojamas aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas, konkurencingumą ir patrauklumą bei sudaryti galimybes visoms šakinėms ministerijoms įsitraukti į jų kuruojamų sričių specialistų rengimo skatinimą, Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta galimybė mokėti tikslines stipendijas studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas prioritetines studijų kryptis ar profesinio mokymo programas.
Tikimasi, kad tikslinės stipendijos paskatins didesnį skaičių asmenų rinktis Vyriausybės nustatytas prioritetines studijas, taip pat padidins galimybes į valstybės finansuojamas vietas pritraukti didesnį skaičių gabių, aukštesnius mokymosi pasiekimų įvertinimus turinčių ir labiau motyvuotų asmenų.
Ministerijos, surinkusios informaciją apie trūkstamų specialistų poreikius, teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl studijų krypčių ar programų, kurioms galėtų būti skiriamos tikslinės stipendijos įtraukimo į prioritetinių studijų krypčių sąrašą.
2020 m. tikslinės stipendijos jau startavo atskiruose ūkio sektoriuose: tikslines stipendijas galėjo gauti stojantieji į pedagogiką, žemės ūkį, informatiką, inžineriją. Studijų programoms, susijusioms su žemės ūkio sektoriumi, Žemės ūkio ministerija 2020 m. buvo numačiusi 142 tikslines skatinamąsias stipendijas, jas gavo 100 studentų. Informatikos ir inžinerijos studijų programoms Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. skyrė 420 tikslinių skatinamųjų stipendijų, jas gavo 260 studentų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo 2020 metų visiems įstojusiems į pedagoginių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas skiria 300 eurų dydžio per mėnesį stipendiją. Iš kitų minėtų ministerijų ŠMSM parama išsiskiria savo dydžiu ir stipendijų mokėjimo ilgiu – jas studentas gauna visą studijų laikotarpį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien didesnis studentų priėmimas žemės ūkio darbo rinkos problemų neišspręs – ne visi, baigusieji žemės ūkio studijas, renkasi darbą pagal įgytą specialybę.
2020 m. STRATA parengtos žemės ūkio studijas baigusių absolventų padėties darbo rinkoje apžvalgos duomenys rodo, kad po metų nuo studijų dauguma universitetų bakalauro ir magistro studijų absolventų dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujančiose – vidutinės kvalifikacijos profesijose, o kas šeštas žemės ūkio studijų kolegijose absolventas dirba žemos kvalifikacijos profesijose.
Aukštos kvalifikacijos darbus, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, dirbo mažiau nei pusė universitetų bakalaurų – 40,7 proc., magistrų – 44,3 proc. ir tik 16,8 proc. kolegijų absolventų.
Taigi, akivaizdu, kad garantijų, jog žemės ūkio studijos tarp stojančiųjų taps populiarios, o jas baigę absolventai važiuos dirbti į regionus pagal įgytą specialybę, vien atskiros į stojančiuosius nukreiptos priemonės nesukurs. Jaunų specialistų pritraukimo į regionus problema yra daug platesnis klausimas, į kurį turėtų įsitraukti daug plačiau ir konkrečios savivaldybės, ir šakinės ministerijos, ir pačios aukštosios mokyklos, siūlydamos stojantiesiems patrauklias studijų programas.
Taip pat čia reikėtų bendro visuomenės nuomonės apie žemės ūkį pasikeitimo. Tai, ko gero, būtų esminis dalykas siekiant užtikrinti modernaus Lietuvos žemės ūkio plėtrą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje“.
