Vartotojai vis labiau domisi, kokiomis sąlygomis yra užauginami jų įsigyjami žemės ūkio produktai. Vienas labiausiai juos dominančių dalykų – kokybiška ir saugi produkto sudėtis, kurioje nebūtų sveikatai pavojingų cheminių medžiagų likučių. Kokių priemonių imasi atsakingas verslas užtikrindamas produktų kokybę ir šviežumą, pasakoja specialistai.
Siekdama užtikrinti, kad europiečių vartojamas maistas būtų sveikesnis ir draugiškesnis ne tik žmogui, bet ir aplinkai, Europos Komisija įgyvendina naujausią tvarumo ir biologinės įvairovės planą žemės ūkio praktikų tobulinimui, pavadinimu „Nuo ūkio iki stalo“.
Pagrindiniu strategijos siekiu tampa siūlymas iki 2030 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų ir 20 proc. – trąšų naudojimą. Įsigaliojęs siūlymas būtų teisiškai privalomas visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms bei jose veikiantiems ūkiams, mažmenininkams ir kt.
Europos Komisijos siūlymą komentuojantis Kauno technologijos universiteto maisto instituto mokslininkas dr. Darius Černauskas aiškina, kad įvedus naujus reikalavimus nesiekiama visiškai nutraukti augalų apsaugos priemonių naudojimo, o skatinama jas naudoti atsakingai.
„Gausus ir netinkamas pesticidų, trąšų ir kitų cheminių medžiagų naudojimas auginant įvairias agrokultūras kenkia dirvožemio kokybei, o medžiagoms patekus į aplinkines ekosistemas, neigiamas poveikis galimas ne tik jose esantiems organizmams, bet ir žmonių sveikatai“, – sako dr. D. Černauskas.
Net ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai laikui bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi – gali sutrikdyti reprodukcinės ir kvėpavimo sistemos, smegenų veiklą bei būti įvairių vėžinių susirgimų priežastimi.
Saugumą tikrina laboratorijose
Pasak mokslininko, šiuo metu visoje Europos Sąjungoje taikomi gana griežti reikalavimai žemės ūkio gamintojų tiekiamai produkcijai. Pavyzdžiui, verslas turi užtikrinti, kad produkte esančių veikliųjų medžiagų likučiai neviršytų saugių koncentracijų.
„Specialūs cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai šiuo metu yra vienintelis būdas įsitikinti, kad produktas atitinka visus jam keliamus kokybės reikalavimus. Dažniausiai mūsų laboratorijoje tiriami miltai, įvairios kruopos ir sėklos, vaisiai bei daržovės, taip pat kiti gaminiai pasikeitus jų ingredientams, receptūroms ar žaliavų tiekėjams“, – teigia dr. D. Černauskas.
Gavę produktų mėginius iš ūkininkų ar verslo atstovų, mokslininkai su jais aptaria, kokie tyrimai bus atliekami. Dažniausiai atliekami veikliųjų medžiagų likučių tyrimai, leidžiantys aptikti iki 300 skirtingų pesticidų, tačiau užsakovus domina ir tai, ar produktuose nėra sunkiųjų metalų, alergenų ir pan.
Nors nuo pasirinkto tyrimo priklauso, kiek laiko prireiks rezultatams gauti – nuo kelių valandų, iki kelių dienų ar net savaičių – mokslininkas pastebi, kad kone visa tiriama produkcija atitinka jai keliamus kokybės ir saugos reikalavimus: „Naujausioje metinėje ataskaitoje Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė, kad net 97 proc. ištirtų maisto mėginių nėra rasta pesticidų likučių arba jų kiekiai neviršija leistinų ribų“.
