Minint Pasaulinę žemės dieną VDU Žemės ūkio akademijoje iškelta Žemės vėliava. Ši simbolinė ceremonija – patvirtinimas, kad universiteto bendruomenė ir karantino sąlygomis solidarizuojasi su visais geros valios žmonėmis bei jungiasi prie pasaulyje masiškiausia laikomos pilietinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mūsų planetai gresiančius pavojus bei raginama ieškoti sprendimų šiems pavojams eliminuoti.
Šių metų Žemės dienos tema: „Atkurk mūsų žemę“. Tai – priminimas būti jautriems ir dėmesingiems natūraliems gamtos procesams, ekosistemoms, rūšims, buveinėms, kurti pažangias ekologiškas technologijas, atsakingai mąstyti bei elgtis.
Pasaulio gyventojų skaičius per antrąją 20 a. pusę išaugo daugiau nei du kartus ir sparčiai auga toliau – per parą gimsta apie 200 tūkst. naujagimių, t.y. du Panevėžio dydžio miestai. Sparčiai auganti žmonija vartoja vis daugiau. To pasekmė – vien anglies dvideginio į atmosferą kasdien išmetama 82 mln. t.
VDU ŽŪA mokslininkai pastebi, kad pasaulį sukausčius COVID-19 pandemijai gamtos resursai, kurių turėjo pakakti metams, pernai buvo išnaudoti vasaros pabaigoje, o ne pradžioje kaip ankstesniais metais. Tačiau taip įvyko ne dėl atsakingesnio požiūrio, o dėl sulėtėjusios ekonomikos.
VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė teigia neabejojanti, kad šioje aukštojoje mokykloje yra itin daug stiprių mokslininkų, kurių tyrimų rezultatai jau dabar prisideda prie planetos ir gamtinių resursų tausojimo. Visi šie ekspertai yra pajėgūs dar daugiau prisidėti kuriant naujas, inovatyvias, aplinkai draugiškas technologijas, tiksliąsias biologinius išteklius tausojančias technologijas, taikant precizinio ūkininkavimo principus, kurti naujus, aplinkai draugiškus verslo modelius.
„Pasaulis privalo atsisakyti iškastinio kuro, taršių transporto, žemės dirbimo priemonių, liautis švaistyti maistą, biologines atliekas, o iš jų kurti naujus produktus. Jeigu nesaugosime planetos, ji pati pradės ginti savo teises“, – prognozuoja žiedinės ekonomikos, bioekonomikos plėtros srityse dirbanti mokslininkė, pastebinti, kad neatsakingą vartojimą skatina žmonių pajamų augimas, ekonomikos globalizacija, technologinės naujovės, mažesni namų ūkio dydžiai, senstanti populiacija bei vartojimo kultūros stoka.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto direktorė prof. Laima Česonienė su nerimu primena, kad Lietuvoje dėl neatsakingos gamybos periodiškai įvyksta labai skaudžios gamtos katastrofos, kurių priežastis – žmonių godumas, siekis kuo daugiau uždirbti ignoruojant viešąjį interesą ir aplinkosaugos reikalavimus.
Todėl vien mokslo pastangų ir indėlio gelbstint planetą niekada nepakaks – atsakingi už ją turime būti visi.
