Švietimas

VDU ŽŪA Bandymų stotyje tiesiami keliai agrosektoriaus ateičiai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentai, dėstytojai, mokslininkai, į klausimą, kas yra trumpam žiemą prisnūstantis reaktorius, veikiausiai atsakytų vienbalsiai – tai VDU ŽŪA Bandymų stotis, kurioje jau netrukus vėl užvirs gyvenimas, pirmiesiems lauko eksperimentams pakviesiantis  studentus bei sutelksiantis patyrusias tarpdisciplinines mokslininkų komandas, ieškančias atsakymų į klausimus, kaip amortizuoti klimato kaitą, įveiklinti klimato pokyčiams adaptuotas agrotechnologijas, stabdyti  agroekosistemų  tvarumui pavojų keliančius procesus.

Prieš naujus iššūkius stoja tarpdisciplininės mokslininkų komandos

„Mūsų aukštojoje mokykloje organizuoti studijų procesą bei vystyti  mokslinę veiklą be lauko eksperimentų būtų neįmanoma. VDU ŽŪA Bandymų stotis – tai kasmet vykdomų daugiau kaip 50 lauko bandymų prioritetinėse žemės ūkio mokslo srityse, apie 3 tūkstančiai eksperimentinių laukelių, taip pat sukauptos ir kiekvienais metais atnaujinamos  augalų, sėjomainų kolekcijos bei išlyginamieji pasėliai 150 ha teritorijoje. Čia modernia lauko ir laboratorine įranga atliekamų tyrimų pagrindu kasmet paskelbiama 60 – 80 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų,  apginamos 1 – 2 daktaro disertacijos, parengiama apie pusšimtis bakalauro, 20 – 30 magistro baigiamųjų darbų. Be to, per 750 val. vyksta įvairių disciplinų mokomosios praktikos“, – pasakoja VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius habil. dr. prof. Rimantas Velička, pastebintis, jog ne mažiau svarbi šio padalinio veiklos grandis – nuolat vykstantis dialogas su žemdirbiais, kitų agroverslų atstovais, jaunųjų tyrėjų projektuose dalyvaujančiais moksleiviais.

VDU ŽŪA Bandymų stotyje pastaraisiais metais vis dažniau buriasi tarpdisciplininės mokslininkų komandos, gvildenančios  globalias  agro-ekosistemų tvarumo, dirvožemio išteklių išsaugojimo, augalų mineralinės mitybos optimizavimo temas. Skirtingų sričių mokslininkai drauge ieško inžinerinių ir agronominių sprendimų, kaip žemės ūkyje pasiekti ekonominę naudą nedarant žalos aplinkai.

„Šiandien jau galime žemdirbiams aiškiai pasakyti, ką po ko tikslinga sėti,  kad dirvožemis neskurstų, nemažėtų jo derlingumas. Tai akivaizdžiai parodė apibendrinti 50 m trukusių tyrimų rezultatai, gauti iki šiol  vykdomose skirtingos paskirties ir aprėpties sėjomainose, kurių kolekcija buvo įrengta dar 1965 m. Ilgalaikio stabilaus ūkininkavimo požiūriu tai labai aktualu, nes Lietuvos žemės ūkis nuėjo specializuotos augalininkystės kryptimi.  Prieš tris dešimtmečius dirvą alinantys javai sėjomainos struktūroje sudarė apie 45 – 50 proc., o šiuo metu jau 70 – 80 proc. Tai stipriai pažeidžia dirvožemio derlingumą gerinančių ir alinančių augalų santykį. Todėl mokslininkai ragina auginti tarpinius, dirvą praturtinančius aliejinius ridikus, garstyčias, dobilus, pereiti prie bearimio  žemės dirbimo būdo, nes paviršinis jos purenimas akivaizdžiai padidina vertingos organinės anglies sankaupas“, – aiškina VDU ŽŪA Bandymų stoties vadovas.

Ateitį prognozuoja tausojamajai žemdirbystei, precizinio ūkininkavimo plėtrai

Pasak R. Veličkos, tradiciniai mūsų žemės ūkio augalai prie klimato pokyčių savaime taip pat neprisitaikys. „Lietuvoje klimato kaitos negalime vertinti vien kaip orų šiltėjimo. Pas mus ši kaita pasireiškia padažnėjusiais ekstremaliais gamtos reiškiniais – daugėja sausrų, lietingų periodų, ilgėja ir šiltėja ruduo, o pavasariai tampa vėsesni, plinta anksčiau mūsų kraštui nebūdingos augalų ligos ir kekėjai. Dėl to tenka tobulinti įprastines ir kurti naujas technologijas, koreguoti jų parametrus, pavyzdžiui, tręšimą, augalų apsaugos priemones, sėjos ar derliaus nuėmimo laiką.  Tačiau besikeičiantis klimatas atneša ir  teigiamų dalykų: ilgėja augalų vegetacijos periodas (didėja cukrinių runkelių derlingumas),  švelnesnėmis žiemomis geriau peržiemoja žiemkenčiai, galime vėliau – iki rugpjūčio pabaigos sėti žieminius rapsus, auginti augalus, kurie prieš pusę amžiaus Lietuvoje buvo neįsivaizduojami, pavyzdžiui, kukurūzai grūdams“, – pasakoja pašnekovas.

VDU ŽŪA Bandymų stoties tyrėjai nuo 2015 m. drauge su partneriais įgyvendino itin reikšmingą Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinį projektą “Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui (KLIMAGRO)“. R. Veličkos teigimu, buvo nuveiktas didžiulis fundamentinis darbas, o žemdirbiams skirtose rekomendacijose atkreiptas dėmesys į tai, kad  moksliniais tyrimais pagrįstas priemones, galinčias sumažinti tikėtiną augalininkystės produkcijos praradimą ir dirvožemio alinimą kintančio klimato ir intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis, reikia taikyti kompleksiškai: agrotechninės ir dirvožemio kultūrinimo priemonės, gausinančios humuso ir maisto medžiagų atsargas, gerinančios jo struktūrą ir vandens režimą, turi būti pagrindu kuriant ir taikant aplinką ir išteklius tausojančias, konkurencingas bei klimato pokyčiams adaptuotas agrotechnologijas.

„Ilgamečiais tyrimais, atliekamais VDU ŽŪA Bandymų stotyje, pagrindėme, kad palankiausi humifikacijos ir mineralizacijos procesai, užtikrinantys stabilų dirvožemio derlingumo palaikymą ir didinimą vyksta ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose. Todėl toks ūkininkavimo būdas užtikrina šių agroekosistemų tvarumą ilgalaikio jų funkcionavimo požiūriu. Tausojamoji žemdirbystė Lietuvoje turėtų tapti ateities ūkininkavimo sistema, kurioje 30 proc. sumažinama trąšų ir pesticidų, tačiau dirvai praturtinti naudojama daugiau organikos, auginami tarpiniai pasėliai. Tačiau norint, kad intensyvios augalininkystės ūkiai, kurių Lietuvoje yra dauguma, sparčiau persiorientuotų į tausojančiąją žemdirbystę, turėtų būti sukurta valstybinė ekonominio skatinimo sistema“, – neabejoja mokslininkas.

Velička atkreipia dėmesį, kad ES Žaliojo kurso veiksmų plane siekiama investuoti į aplinką tausojančias technologijas. Todėl moksliniais tyrimais būtina pagrįsti tokį ūkininkavimą, kuris būtų ne tik konkurencingas, bet ir draugiškas aplinkai. Tam pasitarnauja Bandymų stotyje jau eilę metų vykdomi „Tiksliosios žemdirbystės“ tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad diegiant inovatyvias precizinės žemdirbystės technologijas galima iki 22 proc. sutaupyti gamybinių išlaidų degalams, sėkloms, trąšoms, pesticidams, kartu sumažinant neigiamą ūkininkavimo įtaką aplinkai ir padidinant maisto žaliavų saugumą.

Išskirtinis dėmesys – rapsams

Tai, kad šiuo metu mūsų šalies žemdirbiams stabilų pelną nešančių žieminių rapsų plotai jau yra perkopę 250 tūkst. ha – didžiulis ir VDU ŽŪA mokslininkų, Bandymų stotyje skiriančių ypatingą dėmesį šiam augalui, nuopelnas. Šia tema per pastaruosius 15 m. apgintos net šešios daktaro disertacijos, atliekama daug fundamentinių ir taikomųjų tyrimų, nes R. Veličkos teigimu, rapsai labai jautriai reaguoja į tinkamai arba netinkamai parinktą agrotechniką, klimato pokyčius ir augintojui neatleidžia padarytų klaidų.

Pašnekovas aiškina, kad rapsai yra svarbūs ne tik kaip prekiniai, bet ir kaip sėjomainos augalai – jie priskirtini prie dirvos derlingumą didinančių augalų. Nustatyta, kad rapsai išskiria medžiagas, kurios gali veikti kaip žemės ūkio augalų stimuliatoriai bei piktžolių inhibitoriai. Be to, dėl fitoncidinių savybių rapsai sterilizuoja dirvožemį.

„Klimatas sparčiai kinta, rinkoje atsiranda vis naujesnių  šios kultūros veislių, todėl negalime nė dienos sėdėti sudėję rankų – turime pateikti žemdirbiams naujas rapsų agrotechnikos rekomendacijas, padedančias optimizuoti šios kultūros sėją ir priežiūrą“, – ateinančio  sezono veiklos planus komentuoja pašnekovas, pastebėdamas, kad nemažą jų dalį užims ir įvairūs verslo įmonių prašymu atliekami tyrimai. Nes verslas atsakymų į jam rūpimus klausimus vis dažniau nori ieškoti drauge su mokslininkais.

Viliamasi tradicinio formato „Žemdirbio vasaros“ sugrįžimo

Prof. R. Velička viliasi, kad ateinančią vasarą galbūt pavyks grįžti prie ankstesnių aktyvaus bendradarbiavimo formų su verslo partneriais organizuojant lauko dienas ūkininkų ūkiuose, o svarbiausia – surengti ne virtualią kaip pernai, o gyvą VDU ŽŪA Bandymų stotyje jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus kasmet vykstančią mokslinę – praktinę konferenciją „Žemdirbio vasara“. Jos metu žemdirbiai, taip pat agronomines konsultacijas teikiančių įmonių atstovai bei kolegos iš giminingų studijų ir mokslo institucijų išgirsta ūkininkavimo aktualijas, sužino jų sprendimo būdus, naujausias mokslo rekomendacijas, apžiūri verslo įmonių demonstruojamą naujausią techniką bei turi išskirtinę progą tiesiog eksperimentiniuose laukeliuose pasikonsultuoti su Žemės ūkio akademijos mokslininkais.

 

Parašykite komentarą