Naudinga žinoti

Vasara kvepiančios uogos – kiek jų suvalgyti, kokias rinkis ir ką iš jų pasigaminti?

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir pardavimai, kurie šiltaisiais metų mėnesiais ženkliai padidėja.

Gerina miego kokybę ir regėjimą

Jolanta Sabaitienė, vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad uogos – vieni  sveikiausių maisto produktų, kuriuos galite valgyti ramia sąžine, nes jose yra itin mažai kalorijų, tačiau daugybė skaidulų, vitamino C ir antioksidantų. Anot jos, dauguma uogų yra naudingos širdies veiklai bei padeda reguliuoti cholesterolį.

 

Pasak ekspertės, raudonąsias trešnes valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Trešnėse yra daugybė sveikatai palankių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar polifenolių. Abi šios medžiagos skirtos odos sveikatai ir skaistumui palaikyti. Trešnėse taip pat gausu ir antioksidantų, kurie turi priešuždegiminių savybių. Be to, trešnėse gausu melatonino – medžiagos, kuri gerina miego kokybę, todėl šias uogas patartina yra valgyti prieš miegą.

Kiek rūgštesnės trešnių pusseserės vyšnios vitaminų ir gerųjų medžiagų gausa nenusileidžia savo saldžiosioms giminaitėms. Jose, kaip ir trešnėse, yra gausu melatonino. Be to, vyšniose yra mažai kalorijų, tačiau jose gausu vitaminų, mineralų ir kitų organizmui naudingų medžiagų: vitaminų C, A ir K, kalio, magnio ir kalcio. Be to, reguliarus jų vartojimas padeda kovoti su antsvoriu.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad mėlynės teigiamai veikia akių veiklą. Tai yra visiška tiesa: reguliarus šių uogų vartojimas gerina regėjimą, padeda atsigauti pavargusioms ir nusilpusioms akims. Mėlynėse taip pat yra daug antioksidantų, skaidulų ir kitų naudingų maistinių medžiagų. Jos teigiamai veikia ir odos būklę: jų vartojimas padeda kovoti su spuogais, žvyneline bei ankstyvu odos senėjimu.

Kiek didesnės už mėlynes, tačiau skoniu joms nenusileidžiančios šilauogės taip pat organizmui atneša didelės naudos. Šiose uogose taip pat yra gausu antioksidantų, be to, jose galima rasti ir kalio bei vitamino C. Šių uogų vartojimas mažina širdies ligų ir vėžio riziką, taip pat šilauogėse esantys mineralai turi ir priešuždegiminių savybių, padeda kovoti su smegenų senėjimų, todėl reguliarus jų vartojimas gerina ir atmintį.

Mažina širdies ligų riziką, aprūpina organizmą vitaminais

Kokia gi vasara be aviečių? Avietėse esantis didelis skaidulų ir vandens kiekis padeda palaikyti sveiką virškinamąjį traktą. Be to, reguliarus šių uogų vartojimas reguliuoja kraujospūdį. Kaip ir daugelio uogų ir vaisių vartojimas, taip ir aviečių valgymas gražina odos būklę. Avietėse esantys antioksidantai padeda išlaikyti odą sveiką, be to, kovoja su veido raudoniu.

Ar žinojote, kad vos vienas puodelis braškių per dieną aprūpina organizmą tikra vitaminų „bomba“? Braškėse gausu vitamino C ir mangano. Jose yra daug folio rūgšties ir kalio. Braškėse taip pat yra labai daug antioksidantų ir augalinių junginių, kurie naudingi širdies sveikatai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolei.

Norintiems pastiprinti organizmą taip pat iš savo raciono išbraukti nereikėtų ir rūgščiųjų serbentų. Mat tiek raudonieji, tiek juodieji serbentai yra puikus mineralų, tokių kaip cinkas, magnis, geležis, o ypač kalio šaltinis. Tiesa, kadangi šios uogos yra pakankamai rūgščios, dažniausiai iš jų yra verdamos įvairiausios uogienės ar gaminami džemai.

Ne tik skanios, bet ir gražios

Anot vaisių ir daržovių ekspertės, uogos yra ne tik skanus, sveikas, bet ir gražus maistas. Jos puikiai atrodo ne tik lėkštėje, bet ir nuotraukose, todėl jas savo virtuvėse yra pamėgę naudoti maisto tinklaraštininkai ar virtuvės šefai: jos įvairiems patiekalams ne tik suteikia gaivumo, šviežumo, bet ir spalvingumo.

Šviežiomis uogomis šiuo metu populiaru gardinti natūralų jogurtą, košes, ispaninio šalavijo pudingus, įvairius blynelius, varškėčius ar tiesiog varškę. Žinoma, uogos naudojamos ruošiant ir įvairius desertus, keksiukus, tortus ar kitus konditerijos gaminius. Pasak J. Sabaitienės, vis labiau populiarėja uogomis paskatinti ir įvairias salotas, gaminti padažus salotoms ar mėsos patiekalams. Na, ir žinoma, uogos puikiai tinka glotnučiams su vandeniu, ledukais, augaliniu pienu ar kefyru.

Sabatienė siūlo ir kelis receptus, kuriuose išradingai panaudosite uogas.

Varškės keksiukai su speltų miltais ir uogomis

 Jums reikės:

150 g speltų miltų

75 g sviesto

160 g cukraus

180 g varškės

2 vnt. kiaušinių

0,5 arbat. šaukšt. kepimo miltelių

300 g juodųjų ir raudonųjų serbentų

Pagaminimas:

Sviestą ir cukrų plakikliu suplakite iki vientisos masės, sudėkite varškę ir gerai išmaišykite. Į gautą masę įmuškite du kiaušinius ir viską darsyk gerai suplakite plakikliu. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite į gautą varškės masę. Nuplaukite uogas ir jas sudėkite į tešlą bei viską kruopščiai, tačiau taip, kad uogos nesusitrintų, išmaišykite. Tešlą dėkite į kepimo formeles, ant keksiukų viršaus dar galite uždėti po keletą vienos ir kitos rūšies serbentų. Keksiukus pašaukite į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 30 min., kol gražiai patamsės ir ims skleisti malonų aromatą.

Uogų glotnutis

 Jums reikės:

1 stiklinės braškių

1 stiklinės gervuogių

1 stiklinės aviečių

1 banano

Kelių stiklinių migdolų pieno

Šiek tiek graikiško jogurto

 Pagaminimas:

Pirmiausia supjaustykite bananą ir sudėkite į trintuvą. Tuomet į jį suberkite braškes, gervuoges, avietes, supilkite pieną ir jogurtą. Viską sutrinkite. Jeigu pageidaujate – į glotnutį galite įdėti ledukų.

Skanaus!

 

Parašykite komentarą