Kajus ir Ateviukas internetui 164
Kultūra Žmonės

Vaikiškos knygos pristatyme su dukromis apsilankė ir Slausgalviai

„Išgyvename tikrai pasakišką periodą. Žinoma, pasitaiko visokių akimirkų. Ne tik nuostabių jų bus ir ateityje. Bet šiuo momentu mėgaujamės ir tikimės, jog jis truks kuo ilgiau“, – savo jausmais, užsukusi į lietuvių autorės Jovitos Mazinos naujos vaikiškos knygos pristatymą, dalinosi žinoma šokėja ir trenerė, rytoj gimtadienį švęsianti Gintarė Slausgalvienė.

Lenktynės dėl pasakų

Kelionė į Birštoną, kur ir vyko itin žaismingas bei atraktyvus vaikams skirto kūrinio „Kajus ir Ateivukas gelbsti gyvūnus“ pristatymas, Slausgalviams buvo viena pirmųjų tolimesnių, į kurią žinoma šeima vyko jau ne keturiese, o penkiese.

Trijų mergyčių mama šypsosi – vyresnėlės Vakarė ir Gabrielė neabejojo, jog spalio 10 d. gimusi jų sesutė Adrija neturėtų praleisti pirmosios savo gyvenime pažinties su knygų pasauliu.

„Jei leliuką reikia pasupti ar jam paskaityti pasaką, namie vyksta lenktynės. Gal tik septynerių metų Gabrielei iš pradžių buvo kiek neįprasta tapus vyresne sese, bet ji greit apsiprato su nauju vaidmeniu, atsakomybėmis ir tuo, kad mūsų dėmesio reikia dar vienam šeimos nariui“, – pasakoja G. Slausgalvienė.

Lietuvos šokių čempionai, TV projektų daugkartiniai dalyviai ir prizininkai Gintarė ir Tomas Slausgalviai trečio vaikelio susilaukė P. Mažylio gimdymo namuose. Adrija gimė 3784 gramų svorio ir 53 cm ūgio.

„Ji aukščiausia, daugiausiai sverianti ir ilgiausiai mieganti iš visų trijų mažųjų mūsų damų“, – su šypsena sako Slausgalviai.

Į J. Mazinos knygos pristatymą jie atvyko ne tik su dukrelėmis, bet ir su bičiuliais, nes jau buvo susipažinę su pirmuoju vaikų mėgstamos rašytojos kūriniu ,,Kajaus ir Ateivuko kelionė į Burbuliandiją“, išleistu prieš metus, ir žinojo, jog susitikime su autore dalyvaus ir personažas, ir vyks sudominantys žaidimai, ir kūrinio personažus įkūnijančios vaišės.

Įtraukianti istorija

Savo knygos mažiesiems pristatyme Jovita Mazina pasakojo gimusi ir augusi Alytuje, bet, baigusi ekonomikos studijas, atvykusi gyventi į Kauną. Kartu su vyru ji augina sūnų Majų ir dukrą Milaną – didžiausius savo svajonės kurti vaikams įkvėpėjus ir palaikytojus. Majus nuo 4 m. profesionaliai sportuoja, dalyvauja kartingų varžybose. Yra iškovojęs ne vieną titulą ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių varžybose.  

„Majus, o vėliau ir Milana, nuolat prašydavo „išgalvoti“ tik jiems skirtų istorijų. Sekdama jas, stengdavausi sukurti ne tik įdomų pasakojimą, bet ir atsakyti į tuo metu vaikams rūpimus klausimus. Taip vieną vakarą prieš miegą Majus paklausė, ar egzistuoja ateiviai? Ar kitose planetose kažkas gyvena? Taip ir gimė Ateivukas – smalsus, linksmas personažas, tapęs Majaus ir Milanos numylėtiniu“, – pasakojo J. Mazina.

Ji prisiminė, kad sykį, klausydami dar vienos istorijos apie Ateivuką, vaikai pasiūlė šias pasakas užrašyti. Jovita priėmė iššūkį – vakarais, visiems sumigus, ji sėsdavo ir užrašydavo tai, kas papasakota.

„Kaip mama ir kūrėja žinau, kad kūrybiškumas bei fantazija yra dovanos, kuriomis palaiminti turbūt visi vaikai. Tačiau kaip jas lavinti? Kaip tinkamai panaudoti? Kaip nuo technologijų ir ekranų grįžti prie vaizduotę žadinančių žaidimų ir į fantazijų pasaulį nukeliančio knygų skaitymo? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, stebėjau savo vaikus, kūriau ir sekiau jiems istorijas, žaidžiau su jais ir eksperimentavau, kol sukaupta patirtis nugulė į mano pirmąją knygą“, – pasakoja autorė.

Tapo edukacijos dalimi

Pirmoji J. Mazinos istorija sulaukė daugybės puikių mažųjų skaitytojų atsiliepimų ir ne vieno tiražo. Tai paskatino ją toliau kurti ir nesustoti. Antrojoje knygoje ,,Kajus ir Ateivukas gelbsti gyvūnus“ pasakojama apie paprasto berniuko Kajaus ir jo bičiulio Ateivuko draugystę. Kaip ir daugelis kitų vaikų, Kajus mėgsta nuotykius ir keliones, tyrinėti pasaulį ir perprasto jo paslaptis. Tačiau atrodo, kad šįkart Kajaus laukia tik mamos iškepti blynai ir vienišas vakaras… Ir kaip tik tada jo kambaryje pasirodo netikėtas svečias! Ką šįkart pasiūlys Kajui visus blynus sukirtęs Ateivukas? Kokia nauja draugystė užsimegs netoliese esančiame zoologijos sose? Kiek gyvūnų gali tilpti į skraidančią lėkštę ir kur jie visi atras laimę? Leiskitės į smagius nuotykius kartu su Kajumi ir Ateivuku ir pažinkite magišką draugystės galią!

„Tegul šis nuotaikingas pasakojimas mažuosius skaitytojus įkvepia tvirtoms draugystėms, leidžia tikėti stebuklais ir pažadina norą padėti kitiems. Parašiusi knygą, supratau, kad su savo skaitytojais noriu susitikti ir gyvai, įkvėpti juos džiaugtis fantazija, kurti, svajoti ir nuo ekranų grįžti prie skaitymo malonumo!“, – sako J. Mazina, pagal savo kūrinius vedanti edukacinius užsiėmimus 4-8 m. vaikams.

Autorė, pastaraisiais metais aktyviai pasinėrusi į pasakų pasaulį, sutiko savo sumanymais pasidalinti ir išsamiau.

Jus įkvėpė vaikai. Jie tapo ir vieno pagrindinių knygos herojų „krikštatėviais“

Idėja kurti vaikams istorijas gimė, kai pati pradėjau auginti savo vaikus ir jie nuolat prašė vis naujų pasakojimų. Skaitomų knygų neužteko, todėl pradėjau kurti iš savo fantazijos. Iš pradžių sūnus (jis vyresnis), paskui dukra prisijungė, sugalvodavo savo veikėjų ir nuotykių. Mano vaikams labiausiai patiko mūsų sukurtas personažas Ateivukas. Žalias, linskmas išradingas, be galo mėgstantis ledus. Kai vaikai paaugo, supratau, kad noriu, jog su Ateivuku susipažintų daugiau vaikų, ne tik maniškiai. Taip ir gimė pirma knyga. Esame su vaikais sukūrę daug pasakų apie Ateivuką ir jo draugą Kajų, tačiau pirmajai knygai pasirinkau pasakojimą apie ryškią netikėtą planetą Burbuliandiją. Na o antrai istorijai norėjosi dar dinamiškesnio, smagesnio, daugiau  juoko sukeliančio pasakojimo apie gyvūnus. Tokio pasakojimo, kuriame būtų ir blogiečių, ir geriečių, būtų ką gelbėti. Taip ir gimė ši smagi istorija apie zoologijos sodą.

Ar ketinama toliau tęsti smagius Kajaus ir Ateivuko nuotykius?

Taip, seriją pasakojimų apie Kajaus ir Ateivuko draugystę ketinu tęsti. Nors mano pačios vaikai auga ir jiems šios istorijos tampa vis mažiau įdomios, bet nuostabu matyti spindinčias kitų vaikų akis.

Kokių dar temų norėtumėte imtis?

Turbūt tęsime su temomis, kurios ateina iš mano pačios gyvenimo, iš mano ir vaikų kelionių (mes labai mėgstame keliauti!), hobių, pomėgių ir patirtų nuotykių. Nors šiandien, kai taip sninga, galvoju: o kas jei parašyčiau apie tai, kai Ateivukas pirmąkart pamato sniegą? Kokie jausmai galėtų užplūsti būtybę, niekad nesusidūrusią su sniegu? Kokie nuotykiai lauktų Kajaus ir Ateivuko, jei jie atsidurtų pūgose ir pusnyse? Visai gali būti, kad iš šios temos ir gims nauja knyga. Nors nebūtinai.

Kodėl jums svarbu rašyti?

Svajoju, kad kuo daugiau vaikų visame pasaulyje jaustųsi gerai. Kad jiems būtų suteikta gerų emocijų, kad jie turėtų galimybę mokytis pažinti pasaulį, megzti netikėtas draugystes, drąsiai nerti į nuotykius, taip pat kad lavintų savo emocinį intelektą ir kūrybiškumą. Štai ir naujausioje knygoje esama paslėptų įrankių vaikams, kaip elgtis susidūrus su pykčiu, kas gali padėti nusiraminti, kaip iš konflikto išeiti su pozityviais sprendimas. Tad, mano knygos ne tik apie nuotykius ir smagų laiką su knyga.

Kaip priėmė pirmą knygą žmonės?

Labai gražiai. Sulaukiau daug puikių atsiliepimų ir apie lengvai parašytą smagų tekstą, ir apie spalvingas, žaismingas dailininkės Marijos Smirnovaitės iliustracijas. Kai nutariau, kad leisiu knygą, ilgai galvoti apie dailininką neteko. Iš karto žinojau, kad norėsiu ryškaus, spalvingus didžiaakius personažus kuriančio dailininko. Suradau Mariją. Kai išsiunčiu rankraštį, visad be galo laukiu, kaip Marija jį iliustruos, kaip pamatys mano personažus. Pirmoje knygutėje jai teko iššūkis sukurti niekad nematytą planetą Burbuliandiją. Šįkart buvo daug personažų gyvūnų – vis pagaudavau save galvojančią, o kaip Marija juos visus sutalpis į skraidančią lėkštę? O kaip pavaizduos chameleoną ant krokodilo? O ledais išteptą beždžionės snukutį? Man atrodo, kad ir aš, ir Marija prie šių knygų dirbame su meile ir skaitytojai tai jaučia.

Kas nustebino žengus į viliojantį kūrybos pasaulį?

Nustebino, kiek daug džiaugsmo gali padovanoti viena knyga ir kaip stipriai ji gali pakeisti gyvenimą. Kai leidau pirmą knygą, neįsivaizdavau, kiek naujų žmonių sutiksiu, kiek draugysčių užsimegs, kiek dar iš šios knygos gims smagių dalykėlių: dirbtuvių vaikams, lipdukų knygelė, krepšiai, pagalvėlės vaikams. Atrodo, kad iš tiesų veikia patarimas, kad reikia sekti paskui savo svajonę ir tada viskas pavyksta!

O kas naujame kelyje pradžiugino?

Pradžiugino ir tebedžiugina sutinkamų vaikų šypsenos bei apsikabinimai. Tai didžiausia dovana. Taip pat džiugina tas jausmas giliai širdyje, kad jau labai labai noriu sėsti rašyti naujos istorijos apie Kajų ir Ateivuką.

Parašykite komentarą