Knyga 8
Įdomybės

Tyrimas: lietuviai prioritetą skiria vaikų mokslams ir gydymo išlaidoms, verčiau atsisako pramogų

Dėl praėjusiais metais padidėjusios infliacijos ir sparčiai augusių pragyvenimo išlaidų daugelis buvo priversti labiau taupyti. Remiantis „Citadele” banko užsakymu atliktomis apklausomis, pirmiausia lietuviai atsisakė valgymo restoranuose ir maisto užsisakymo į namus, apkarpė išlaidas kultūriniams, pramoginiams renginiams. Pakartotinė apklausa, atlikta šių metų kovo mėnesį, rodo, kad rudenį pradėję mažinti nebūtinąsias išlaidas lietuviai vis dar tai daro.

Naujausia apklausa rodo, kad 41 proc. lietuvių taupo rečiau valgydami restoranuose ar užsisakydami maisto į namus, beveik tiek pat – 39 proc. – atsisako pramogų ir mažiau lankosi kultūriniuose renginiuose. Duomenys nuo spalio mėnesio beveik nesikeičia – tuomet 42 proc. apklaustųjų taupė renginiams, o 41 proc. mažino išlaidas restoranams ar maisto užsakymams į namus.

„Baltijos šalių gyventojų jau ne pirmą kartą teiravomės, kokias išlaidas jie ribojo pastarąjį mėnesį, siekdami kompensuoti išaugusius pragyvenimo kaštus. Pakartotinė apklausa parodė, kad žmonės vis dar riboja kai kurias nebūtinąsias išlaidas, net ir pasibaigus šildymo sezonui”, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele” banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.

Lietuviai visų pirma linkę mažinti išlaidas pramogoms ir valgymui ne namuose, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų taip pat atidėjo būsto remontą ar naujų baldų įsigijimą (35 proc. apklaustųjų), naujų drabužių ir batų pirkimą (36 proc. apklaustųjų). 36 proc. apklausos dalyvių taip pat paminėjo, kad apribojo keliones.

„Tai, kad žmonės vis dar atsisako nebūtinųjų išlaidų, gali reikšti keletą dalykų. Pirma, dalies gyventojų pajamos augo lėčiau, nei didėjo pragyvenimo kaštai. Antra, galbūt išgyvenę šildymo sezoną, žmonės pradėjo daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti nebūtiniems dalykams – per ilgesnį laiką galėjo susiformuoti įprotis kai ko atsisakyti ir daugiau pinigų atsidėti, galbūt jau ruošiantis kitam šaltajam sezonui. Kita vertus, apklausa parodo, kam žmonės teikia prioritetą ir kur išlaidų nemažina – apriboję išlaidas vaikų papildomai veiklai, būreliams sakė vos 4 proc. apklaustųjų, atidedantys išlaidas medikamentams – 6 proc., o išlaidas gydymui – 8 proc. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai jau moka planuotis finansus ir juos paskirstyti taip, kad net ir esant sunkesniam laikotarpiui pagrindinėms išlaidoms pinigų pakanka”, – sako R. Ežerskienė.

Ekspertė taip pat priduria, kad asmeninio biudžeto sudarymas yra vienas pagrindinių finansinio raštingumo elementų, jei gebame išlaidas planuoti, susitaupyti ir sukaupti finansinę pagalvę, lengviau išgyventi tokias situacijas, kaip staigus kainų kilimas.

Apklausa atskleidė, kad per pastarąjį mėnesį 26 proc. lietuvių sumažino elektros suvartojimą namuose, 18 proc. gyventojų mažino investicijas į mokymąsi, tobulinimąsi, o 15 proc. taupė transportui.

Tyrimo duomenimis, lietuviai išlaidas ribojo daugiau nei estai, bet mažiau nei Latvijos gyventojai – jokių išlaidų neriboję teigė 22 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, 17 proc. latvių ir 24 proc. Estijos gyventojų.

„Būsto paskolas ar automobilio lizingą turintiems gyventojams pravartu ir toliau stebėti EURIBOR palūkanų normos kitimą, nes tai padeda numatyti, kiek gali išaugti pagrindinės išlaidos. Jei iš anksto pastebima, kad ateityje gali kilti sunkumų mokėti paskolos įmokas, galima kreiptis į banką ir kartu su specialistais ieškoti sprendimų”, – sako R. Ežerskienė.

Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele” banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat” atliko šių metų kovą. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.

Parašykite komentarą