darzoves 2
Naudinga žinoti

Tyrimai: vieno maisto produkto atsisakiusiųjų šalies gyventojų sveikata – ženkliai geresnė

Mėsos savo mityboje visiškai nevartojančių šalies gyventojų sveikata – nepalyginamai geresnė. Tokius rezultatus atskleidė daugiau nei 1000 „VOW Health“ platformos šiemet Lietuvoje atliktų išsamių kraujo tyrimų statistika. Pasak medikų, vegetariška mityba iš tiesų turi teigiamos įtakos mūsų sveikatai, tačiau svarbu įvertinti ir rizikas bei jos laikytis tinkamai.

Daugiau nei kas dešimtas reguliariai bei išsamiai tirtis savo kraują „VOW Health“ prevencinės sveikatos platformoje nusprendęs žmogus – vegetaras. Palyginus mėsos nevalgančių ir likusiųjų savo prevencine sveikata besirūpinančių šalies gyventojų tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad pirmieji rečiau turi kepenų problemų, mažiau susiduria su aukštu blogojo cholesterolio kiekiu bei gerojo trūkumu, geriau kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje bei turi daugiau vitamino D.

„Tai, jog mityba atsisakant mėsos gali būti naudinga sveikatai, medicinoje nėra paslaptis jau daug metų – įvairiose pasaulio vietose atlikti išsamūs pakartotiniai tyrimai parodė, kad gyvulinės kilmės riebalų atsisakymas ir jų pakeitimas daug maistinių skaidulų turinčiomis daržovėmis bei vaisiais padeda reikšmingai sumažinti kraujo spaudimą, taigi – išvengti įvairių širdies bei kraujagyslių susirgimų.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad dauguma mūsų visiškai sveikai gyventi galime ir vartodami mėsą, jei tik tą darysime tinkamai“, – teigia „VOW Health“ medicinos vadovas Vytautas Dockus.

Pasak jo, vegetarų tyrimai atskleidžia geresnius rezultatus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, maistinės skaidulos padeda reguliuoti gerojo ir blogojo cholesterolio kiekį organizme. Antra, statistika rodo, kad vegetarai bendrai suvartoja mažiau kalorijų, nes vartoja mažiau kaloringą maistą. Ir trečia, valgantieji daugiau daržovių bei vaisių gauna daugiau antioksidantų, padedančių išvengti širdies ligų.

Visgi medikas atkreipia dėmesį, kad mėsos atsisakymas kartu reiškia ir dalies mūsų organizmui būtinų medžiagų atsisakymą, tad, norint gyventi sveikai, labai svarbu maitintis pilnavertiškai bei nuolat stebėti savo būklę.

„Baltymai, geležis, cinkas, kalcis, vitaminas B12 ir Omega 3 – tai yra medžiagos, kurių dažniausiai stokoja pasirinkusieji vegetarišką mitybą ir jos besilaikantieji netaisyklingai. Visos šios medžiagos – itin reikšmingos mūsų organizmo veiklai ir būtinos gerai sveikatai užtikrinti, todėl reguliariai tirtis ir stebėti jų kiekį organizme bei užtikrinti stabilų šių medžiagų pasisavinimą yra privalu kiekvienam“, – sako V. Dockus.

„VOW Health“ platformos duomenimis, iš esmės visų savo sveikatą besityrusių vegetarų kepenys yra sveikos, tuo tarpu daugiau nei 10 proc. mėsą vartojančiųjų susiduria su jų problemomis. Itin ženkliai skiriasi situacija lyginant blogojo cholesterolio perteklių organizme: su šia problema susiduria kas dešimtas vegetaras ir net 40 proc. mėsą vartojančių šalies gyventojų. 100 proc. išsamius kraujo tyrimus atlikusių vegetarų gliukozės kiekis kraujyje atitinka normos ribas, tuo tarpu 4 proc. likusiųjų situacija yra ne tik bloga, bet ir pavojinga sveikatai.

Įdomu, kad vegetarišką mitybą pasirinkusieji mūsų šalyje turi ir daugiau vitamino D – jo kiekis yra tinkamas 35 proc. besityrusių vegetarų ir tik 25 – likusių šalies gyventojų kraujyje.

„Šiemet atliktų tyrimų statistika atskleidė, kad bendrai jaunų žmonių sveikatos situacija mūsų šalyje verčia sunerimti. Beveik pusės 24–37 metų šalies gyventojų blogojo cholesterolio kiekis organizme pavojingai viršija normas, o apie 40 proc. jų vitamino D trūkumas kraujyje kelia realią grėsmę.

Tai rodo, kad gyvename per greitai, patiriame per daug streso, per mažai rūpinamės savimi ir pernelyg retai prevenciškai tikrinamės sveikatą. 

Nerimą kelia ir tai, kad šie rodikliai – sąmoningų žmonių, nusprendusių iš anksto pasitikrinti savo organizmo būklę bei imtis priemonių, padėsiančių išvengti rimtų ligų. Realios situacijos šalyje žinoti negalime, nes daugelis jos gyventojų vis dar laukia, kol ims ką nors skaudėti. Apie jų sveikatos problemas sužinome tuomet, kai pakoreguoti gyvenimo būdą jau nebepakanka – tenka imtis gydymo“, – sako V. Dockus.

Parašykite komentarą