Įdomybės Žmonės

Tvarumo siekis logistikoje: lėktuvai bus varomi vandeniliu, geležinkelių laukia renesansas

Tvarumo ir gamtos apsaugos strategijos neaplenkia ir logistikos sektoriaus. Krovinių gabenimo bendrovės siekia žalumo tiekimo grandinėse – kasdien ieškoma inovatyvių būdų, kaip sumažinti ekologinį pėdsaką, užtikrinti mažesnę taršą.

Lėktuvų pramonė investuoja milžiniškas sumas į technologijų atnaujinimą, laivai lėtinami siekiant užtikrinti kuo mažesnę žalą gamtai, didelis dėmesys kreipiamas krovinius gabenančių automobilių keliamai taršai, iš naujo atsigręžiama į geležinkelius.

„Kiekvienas įveiktas kilometras aplinkoje palieka tam tikrą pėdsaką, todėl vis labiau siekiama, kad transporto priemonės taptų žalesnės, ieškoma būdų, kaip krovinius gabenti tvariau“, – sako krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Pasak jos, vienas svarbiausių žingsnių tvarumo link – ekologiškesnių transporto priemonių pasirinkimas, jų keliamos taršos mažinimas.  Daugelis įmonių ieško ekologiškesnių sprendimų: renkasi biokurą, elektra varomus sunkvežimius, šalys investuoja į geležinkelių tinklo atnaujinimą, kuris, palyginti su įprastu kelių transportu, sukelia mažesnę taršą.

Tvarumo siekis skirtinguose sektoriuose

Ne veltui Europos Taryba 2021 metus paskelbė geležinkelių metais – taip siekiama ne tik skatinti geležinkelių transportą – tvarią transporto rūšį, galinčią užtikrinti svarbių paslaugų teikimą net ir netikėtų krizių metu, – bet ir didinti informuotumą apie Europinį tarpvalstybinį geležinkelių transporto aspektą ir didinti jo indėlį į ES ekonomiką, pramonę ir visuomenę.

Perversmas matomas ir aviacijoje, čia numatomas tradicinio iškastinio kuro keitimas švaresnio vandenilio kuru. „Vandenilis – labiausiai paplitęs elementas Žemėje, jo atsargos – milžiniškos, jų niekuomet nepritrūksime. Dėl savo universalumo šį žalią kurą galima sėkmingai pritaikyti transporto sektoriuje – sako J. Cimanavičienė.

Baterijomis varomų transporto priemonės jau kurį laiką tapusios įdomiu mokslinių tyrimų objektu, tačiau dėl savo didelio svorio ir riboto nuotolio, tokių baterijų panaudojimas orlaiviuose nėra itin populiarus.

Pokyčiai pastebimi ir jūsų transporte. Pasak J. Cimanavičienės, per pastarąjį dešimtmetį dauguma jūrų linijų kuro sąnaudas sumažino 30-40 procentų, o toks sprendimas kone perpus sulėtino laivus – nuo 25 (46 km/val.) iki 12 mazgų (22 km/val.), korpusai buvo optimizuoti mažesniam greičiui.

„Lėtas plaukimas sumažina trintį ir padidina energijos naudojimo efektyvumą. Panašiai, kaip važiuojant automobiliu – jei jis juda 90 kilometrų per valandą greičiu, degalai naudojami efektyviau nei važiuojant didesniu greičiu. Dėl šios priežasties laikui bėgant keitėsi ir laivų varikliai – dabartiniai yra galingesni nei jų pirmtakai“, – komentuoja J. Cimanavičienė.

Svarbu keisti ir visuomenės požiūrį

Reikšmingos įtakos tvarumui logistikos sektoriuje turi ir kliento pageidavimai – jei siuntėjas pasirenka greitesnį transportavimo būdą, atsiranda daugiau išlaidų kenkiančių aplinkai, o greičiausias variantas dažniausiai nėra pats efektyviausias. Pasak pašnekovės, išgauti maksimalų efektyvumą padeda krovinių konsolidavimas – smulkios siuntos iš skirtingų siuntėjų surenkamos į vieną vietą.

„Vartotojai priprato prie greito, kartais nemokamo arba nebrangiai kainuojančio pristatymo. Pristatymas kitą dieną dabar yra aukso standartas. Tokį požiūrį suformavo per pastarąjį dešimtmetį sprogusi elektroninė prekyba, tačiau dabar reikia galvoti apie naujus efektyvius transportavimo sprendimus“, – sako ji.

 

Nepaisant to, visuomenės požiūris į perteklinį vartojimą palaipsniui keičiasi, atsiranda rūpestis tuo, kas paliekama po savęs, ekologinis pėdsakas įgauna vis didesnę reikšmę, siekiama mažesnio energijos vartojimo. Todėl vis aktualesnės tampa ir pakuotės – siekiama, kad jos būtų  ekologiškos, daugkartinio panaudojimo, skatinami ir poveikį aplinkai mažinantys skaitmenizavimo principai, taupesnis popieriaus panaudojimas.

 

Remiasi skandinavų praktika

 

Tačiau įvairūs inovatyvūs sprendimai reikalauja didesnių resursų, todėl vartojimo įpročių pakeitimui ir žalesnių alternatyvų įsitvirtinimui reikia laiko.

 

„Įvairūs darbo veiklos reikalavimai skatina siekti tvarumo, nors daugeliui už žalią idėją vis dar svarbesnė yra kaina. Todėl kol kas iš Lietuvos ar NVS išskirtinio susidomėjimo dėl žalesnių tiekimo grandinių nejaučiame. Tačiau gerų pavyzdžių mokomės iš skandinavų – sulaukiame įpareigojimo naudoti mažiau taršias, naujesnes transporto priemones, nesinaudoti senu autoparku“, – sako J. Cimanavičienė.

 

Pasak jos, apskritai Skandinavijos įmonės kelia daugiau reikalavimų tvarumui, kurie susiję ir su darnia plėtra įmonės viduje. Kreipiamas dėmesys socialiniam aspektui – darbuotojams sudaromos tinkamos darbo sąlygos, rūpinamasi potencialiais partneriais, domimasi, ar jie darbuotojų neišnaudoja, nediskriminuoja, ar aprūpina juos saugos priemonėmis.

 

„Taip pat ieškoma ir alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, įrengiant saulės baterijas ant logistikos sandėlių stogų, kaip kad yra įrengta ant „Balti Logistika“ sandėlio Estijoje. Čia 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato stogas generuoja žalią energiją, kuri patenkina 10 proc. metinio elektros energijos poreikio“, – sako J. Cimanavičienė.

 

Ateitis – jau rytoj

 

Pasak pašnekovės, svarbu suvokti, kad tai, ką galime padaryti šiandien – nereiktų atidėti rytojui, norint ateityje gyventi švariau ir tvariau, jau dabar reiktų stengtis rinktis ekologiškesnius sprendimus.

 

  1. Cimanavičienė įsitikinusi, kad ateityje tvarumo poreikis logistikoje, kaip ir visose kitose srityse, tik augs – kasdien siekiama užtikrinti kuo žalesnes transportavimo grandines. Ilgainiui tikimasi ir didesnio klientų sąmoningumo, kuomet vis daugiau klientų būtų pasirengę ilgėliau laukti pirkinių pristatymo, jei tik būtų tikri, kad tai naudingiau aplinkai.

 

„Tvarumo kriterijų paisančios įmonės jau dabar atidžiau renkasi tiekėjus, joms svarbu, kad verslo partneriai palaikytų panašias idėjas, neliktų abejingi aplinkosaugos problemoms. Ateitis priklauso švariai energetikai: vėjo, saulės ir vandens energetikos parkai kartu su atominėmis jėgainėmis, o taip pat efektyvūs vandenilio generatoriai kada nors užtikrins visus mūsų energijos poreikius. Metas kryptingai galvoti apie gamtai draugiškesnės tiekimo grandinės planavimą“, – įsitikinusi ji.

 

Parašykite komentarą