Gaminių pakuotėms vis dažniau tampant diskusijų dėl ekologijos objektu, o įmonėms siekiant atliepti visuomenės interesą, kyla vis daugiau dilemų: produkcijai naudoti plastikinę pakuotę ar keisti ją popieriumi, mažinti sunaudojamų medžiagų kiekį ar užtikrinti maksimalią gaminio apsaugą, rinktis aplinkai draugiškesnius, tačiau brangesnius sprendimus, ieškoti jų vietoje ar dairytis į užsienio rinkas? O gal visus šiuos aspektus įmanoma suderinti? „Ateities pakuotės” klubo iniciatyva trijų pakuočių gamintojų atstovai dalijasi mintimis apie ryškiausias šios srities tendencijas šiemet ir tai, kokių pokyčių galima tikėtis kitąmet.
Pakuočių atliekų problema vis dar neišspręsta
Šie klausimai Lietuvai kartu su visa Europa žengiant žaliojo kurso politikos keliu ir siekiant ambicingų aplinkosaugos tikslų yra itin aktualūs. Eurostato duomenimis, 2019 m. Europos Sąjungoje (ES) iš viso susidarė 79,3 mln. tonų pakuočių atliekų – 2,4 proc. daugiau nei 2018 m. ir net 23 proc. daugiau nei 2009 metais. Vienam ES gyventojui per metus teko 177,4 kg pakuočių atliekų.
Nuo pakuočių atliekų kiekio mažinimo ir likimo nemaža dalimi priklauso galimybės pereiti prie žiedinės ekonomikos, gyventi švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje, išsaugoti ekosistemas ir jų bioįvairovę, tausoti gamtos išteklius ir stabdyti klimato kaitos procesus. Skaičiuojama, kad vien kilogramas plastiko atliekų palieka 6 kg CO2 pėdsaką. O kur dar 8 mln. tonų plastiko atliekų, kuriomis, Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, kasmet užteršiami pasaulio vandenynai.
Akivaizdu, kad būtina mažinti susidarančių atliekų kiekį ir didinti jų perdirbimo rodiklius. Progreso šioje srityje esama. Eurostato duomenimis, 2019 m. ES buvo perdirbama beveik 65 proc. visų pakuočių atliekų – 23 proc. daugiau nei 2009 metais. Visgi plastiko atliekų perdirbimo rodikliai buvo gerokai mažesni ir siekė beveik 42 proc. Taigi dar yra kur tobulėti, o tai neabejotinai susiję su tvaresnių pakuočių naudojimu. Ar šioje srityje galima tikėtis proveržio kitąmet?
Pakuočių rinkai 2021-ieji buvo audringi
Transportavimo pakuotes ir pakavimo sprendimus teikiančios bendrovės „Somi” tvarumo ir pakavimo produktų plėtros vadovas Povilas Vaišnoras sako, kad 2021-ieji pakuočių rinkoje buvo išties audringi. Iššūkių kėlė ne tik seniai neregėtos žaliavų kainos ir sutrikusios tiekimo grandinės, bet ir itin sparčiai augantis tvarių sprendimų poreikis.
„Šie pokyčiai ne tik įnešė į rinką šiokios tokios sumaišties, bet ir paskatino verslus ieškoti naujovių. Bene ryškiausios tendencijos šiuo požiūriu yra plastiko keitimas kitomis medžiagomis (dažniausiai popieriumi ir kartonu) bei pakuotėje naudojamo plastiko kiekio mažinimas, pakuočių ploninimas – tam galimybes sudaro technologinė pažanga šioje srityje. Be to, drįsčiau teigti, kad 2021 m. įvyko savotiškas lūžis, kai verslai suprato, kad tvaresnė pakuotė duoda realią naudą ir tampa būtinybe”, – sako P. Vaišnoras.
Anot pakuotes gaminančios įmonės atstovo, prie to prisidėjo ne tik Europos žaliojo kurso politika, bet ir išaugęs vartotojų dėmesys klimato kaitos procesams, ekologijai ir gamtos apsaugai. Aktyvesnius pokyčius taip pat skatina įsigaliojantys nauji pakuočių mokesčiai, turintys didelę įtaką rinkos tendencijoms. P. Vaišnoro teigimu, visa tai lemia išaugusį įmonių susidomėjimą kompleksiniais sprendimais, kai tobulinama ne tik pati pakuotė, bet ir permąstomas visas pakavimo procesas, atnaujinama pakavimo įranga.
Pamažu atsisakoma vienkartinių plastikinių maišelių
Daugkartinio naudojimo tekstilinių ir popierinių maišelių gamintojos, bendrovės „Bagfactory”, direktorius Gvidas Krolis sako, kad vieną svarbiausių pokyčių pakuočių rinkoje lėmė šiemet ES įsigaliojęs draudimas tiekti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastiko gaminius.
„Kita tendencija – matome, kad prekybininkai vis aktyviau savo iniciatyva juda prie visiško vienkartinių plastikinių maišelių atsisakymo. Pirmasis Lietuvoje iš didžiųjų prekybos tinklų dar 2020-ųjų pradžioje tai padarė „Lidl”. Prie spartesnio vienkartinių plastikinių maišelių keitimo daugkartiniais ar vienkartiniais popieriniais gali prisidėti ir Seime įregistruotas siūlymas nuo kitų metų liepos 1 d. uždrausti parduotuvėms neatlygintinai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius”, – sako G. Krolis.
Anot jo, kaimynų pavyzdžiai rodo, kad tai turėtų duoti rezultatų. Pavyzdžiui, 2020 m. Estijoje prekybos tinklui „Rimi” apmokestinus labai lengvus vienkartinius plastikinius maišelius jų sunaudojimas sumažėjo maždaug 70 proc. Anot G. Krolio, pastangos mažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą yra išties svarbios, nes pagal vienam žmogui tenkantį per metus sunaudojamų vienkartinių plastikinių maišelių kiekį Lietuva pirmauja visoje ES. Eurostato duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per 2019 m. vidutiniškai sunaudojo 332 vienkartinius plastikinius maišelius.
G. Krolis taip pat sako, kad 2022-aisiais pakuočių rinkoje galima tikėtis tolesnių inovacijų. Pavyzdžiui, „Bagfactory” pristatys su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais kurtą sprendimą, leidžiantį daugkartinius pirkinių maišelius gaminti iš perdirbtų PET butelių. Bendrovė bus pirmoji pasaulyje, naudojanti šią žiedinės ekonomikos principus įgyvendinti padedančią technologiją.
Laukia nemažai iššūkių
Vienos didžiausių spausdintų pakuočių gamybos įmonių Baltijos šalyse „Grafobal Vilnius” vykdomasis direktorius Mindaugas Kurauskas kitąmet tvarumo tikslams įgyvendinti mato nemažai iššūkių. Jis sako, kad kitąmet didelę įtaką pakuočių tvarumo tendencijoms turės ribota medžiagų pasiūla ir Lietuvoje taikoma pakuočių tarifų politika.
„Ribota medžiagų pasiūla tarptautinėse rinkose ir su tuo susijęs kaštų didėjimas neabejotinai gali turėti įtakos įmonių pasirinkimams. Nuo kitų metų didinami tarifai popieriaus ir kartono pakuotėms taip pat gali pristabdyti perėjimą nuo plastikinių prie tvaresnių popierinių pakuočių. 2022 m. Lietuvoje tarifas popieriaus pakuotėms didinamas 6 proc. Pavyzdžiui, Italijoje šiemet jis buvo sumažintas net 80 proc. Taigi kitąmet tarifas popieriui mūsų šalyje bus net 13 kartų didesnis nei Italijoje ir vargu ar paskatins daugiau įmonių rinktis aplinkai draugiškesnes pakuotes”, – sako M. Kurauskas.
Jis taip pat prognozuoja, kad atsisakyti vienkartinio plastiko Europai seksis sunkiau, nei norėtųsi. Kita vertus, M. Kurauskas pabrėžia, jog aktyvesnis vartotojų ir verslo švietimas pakuočių tvarumo srityje gali prisidėti prie teigiamų pokyčių ir paskatinti tvaresnių pakuočių naudojimą. Todėl, pašnekovo manymu, šioje srityje reikia daugiau pastangų.
Apie „Ateities pakuotės” klubą
Šiemet VšĮ „Gamtos ateitis” įkurto „Ateities pakuotės” klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą. Iš viso prie klubo yra prisijungusios 32 Lietuvos įmonės. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės.
VšĮ „Gamtos ateitis” – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
