Ausrines Gerikienes koncertas 49
Pramogos Žmonės

„Tikroji išdykėlė“ mini svarbią sukaktį – scenoje prisiminti legendiniai laikai

„Prieš 30 metų išleidau savo pirmąjį dainų albumą, kuris, sulaukęs didžiulio gerbėjų dėmesio, dėl to net pateko į Lietuvos rekordų knygą“, – po  šiai progai surengto ir daugiau nei tris valandas „Kauno oazėje“ trukusio koncerto prisiminimais dalinosi atlikėja Aušrinė Gerikienė, gerbėjams labiau žinoma „Tikrosios išdykėlės“ vardu.

Pardavimų rekordus tuomet sumušusioje kasetėje įrašytas dainų rinkinys vadinosi „Mano berniuk“, o pagrindiniu jo šlageriu, skambėjusiu radijo stočių topų viršūnėse, tapo „Noriu vyro savanorio“.

Prieš visus šiuos svaiginančią karjerą, glėbius gėlių ir koncertų maratonus padovanojusius įvykius, Aušrinė muzikos mokėsi Kaune, Juozo Gruodžio konservatorijoje.

Kartą per radijo tašką ji išgirdo pranešimą, jog grupė „Mercy Dance“ ieško vokalistės. Kadangi konservatorijoje mokėsi su grupės nariu Gintaru Reklaičiu, energinga atlikėja jam paskambino bei pasiūlė bendradarbiauti.

„Jau repetavome kartu ir ruošėmės koncertui, kai sulaukiau kvietimo dainuoti tuo metu bene populiariausiame „Vilijos“ restorane. Nė minutei nesuabejojau, nes jaunam dainininkui tai buvo galimybė kasdien mėgautis scena“, – sako Aušrinė.

Iš pradžių ji stengėsi publiką sudominti savo kūrybos, romantiškomis ir lyriškomis dainomis.

„Ligitas Kernagis, parašęs man kelis šarmingesnius kūrinius, patikino, jog žmonės restorane tikisi linksmybių. Ir jis buvo visiškai teisus. Pakeistas repertuaras tapo mano naujo, įsimintino kelio pradžia“, – kalba atlikėja.

Penki koncertai kasdien septynias dienas per savaitę įvairiose Lietuvos vietose – tokia ilgą laiką buvo Aušrinės dienotvarkė.

„Visko buvo labai daug. Gerbėjai, dovanos, aplodismentai… Visur buvai laukiamas. O tuo metu kažkur vyko kitas gyvenimas – sūnus, tėvai, draugai. Nieko nuostabaus, kad pavargau. Norėjau pertraukos, kitokios kasdienybės“, – motyvus, kodėl šlovės viršūnėje atsisakė muzikos, vardino Aušrinė.

Tuo metu ji ne tik pakeitė veiklą, bet ir gyvenamąją vietą – iš Kauno išsikraustė į pajūrį. Ramybės laikotarpiu Aušrinė išmėgino kitas profesijas – kirpėjos, padavėjos, barmenės.

„Deja… Visa tai yra ne man. Po truputį pradėjau dainuoti, vasaras leidau koncertuodama Palangoje. Kartą į kavinę, kurioje nuolat rengdavau pasirodymus, užsuko Radžis. Susipažinome, pašnekėjome. Jis patikino, kad vėl turiu rengti gastroles po Lietuvą, grįžti į didesnę sceną“, – pasakoja dainininkė.

Nuo to laiko „Tikrąją išdykėlę“ ir Radži dažnai galima pamatyti kartu. Populiarus atlikėjas kolegę su jos pirmojo albumo išleidimu sveikino ir „Kauno oazėje“. Čia taip pat skambėjo Simono Donskovo, Donatos Laisvos, Giedriaus Jurgelevičiaus balsai. Šventę vedė renginių vedėjas Giedrius Gustas, o triukais stebino mentalistas Nicholas Kin.

Apkabinti ir palinkėti sėkmės į gimtąjį Kauną vienam vakarui grįžusios dainininkės svečiai atvyko iš įvairių Lietuvos miestų, atskrido iš užsienio.

Aušrinė patikino esanti dėkinga už galimybę dainuoti visiems – gerbėjams, scenos komandai, kolegoms, artimiesiems.

Vakaro metu ji sudainavo ir populiarią savo dainą „Laiškai“, kuriai žodžius parašė jos mama Onutė Beigienė.

„Tą tekstą mano mama buvo parašiusi dar jaunystėje ir, kai aš įrašinėjau savo trečią albumą, man jį parodė. Tuomet gimė melodija ir bendras mano ir mamos darbas  sulaukė pagyrimų. Dar pagal mamos tekstą esame sudainavę duetą kartu su sūnumi. Gaila, bet daugiau ji nerašo“, – pasakoja Aušrinė.

Parašykite komentarą