Kaune ,,Atominis bunkeris“ atvėrė duris naujai išskirtinei ekspozicijai. Muziejus, kuriame jau daugiau nei penkerius metus galime, ko gero, rasti didžiausią kolekciją iš SSRS laikotarpio. Čia eksponuojama KGB šnipų įranga, socialistiniai atributai bei kitos įvairios retenybės, kurios byloja apie 50 metų trukusį istorinį laikotarpį.
Visgi šį kartą muziejaus įkūrėjas, kolekcionierius Julius Urbaitis pristatė Lietuvos tarpukario prekybos ir pramonės gaminius, kurie nustebins ne vieną žmogų, supažindins su šiuo laikotarpiu bei jo svarba Lietuvos kultūros, pramonės ir prekybos vystymuisi.
Parodos pristatymo metu sveikinimo žodžius sakė Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkai F. Kukliansky, G. Žakas, AB “Volfas Engelman” generalinis direktorius M. Horbačauskas ir kiti garbingi svečiai.
Parodoje galime išvysti tarpukario žydų parduotuvių simuliacijas, kuriose galima buvo rasti visko – nuo degtukų ir dažų iki silkės ar muilo. Ši paroda negali apsieiti be žydų bendruomenės paminėjimo laikinosios sostinės bei visos Lietuvos pramonės svarbai. „Būtent žydai buvo geriausi verslininkai bei prekybininkai, kurių dėka lietuviai galėjo įsigyti įvairių importinių prekių“, – sakė Julius Urbaitis.
Šiai parodai buvo ruoštasi ne vieną dešimtį metų bei nukeliauta ne vienas tūkstantis kilometrų dėl degtukų dėžutės.
„Norėčiau paminėti ir pasidžiaugti, jog tarpukariu mes turėjome galimybę gauti visokių produktų. Kadangi eksportas ir importas vyko laisvai, lentynose galėjome rasti ir apelsinų, ir egzotiškų prieskonių, ir medaus, ir kitų delikatesų. Tarpukario aukštuomenė galėjo mėgautis prabangos prekėmis, kuriomis ir šiandien mėgstame save lepinti. Ši įspūdinga kolekcija, kurioje galime matyti taip pat ir geležies dirbinius, buities priemones, virtuvės reikmenis bei taip pat meno kūrinius įrodo, ką sugebėjo tarpukario Lietuvos visuomenė. Kiekvienas eksponatas čia yra labai vertingas ne tik materialine prasme, bet ir sentimentine. Tai istorinis palikimas bei šeimos relikvijos, todėl įsigyti šias retenybes buvo tikrai nelengva“, – pasakojo kolekcionierius.
Verta paminėti, jog 1930-ieji buvo Vytauto Didžiojo minėjimo metai, todėl parodoje galime išvysti ir įvairių meninių dirbinių su šio kunigaikščio atvaizdais. Nagrinėjant šiuos dirbinius bei kitus istorinius šaltinius galime daryti išvadą, jog tarpukario lietuviai ypatingai gerbė ir vertino lietuvybę bei didingą Lietuvos istoriją.
„Džiaugiuosi, jog susidomėjimas tarpukario laikotarpiu vis auga. Šis laikotarpis tampa plačiau nagrinėjamas per istorijos pamokas tokiu būdu kuriant platesnę savimonę apie šį ypatingai svarbų istorinį laikmetį. Turime žinoti savo istoriją“, – tikina Julius Urbaitis.
