fotografe Ramune Eskertaite
Sportas Žmonės

Tarptautinėse varžybose medalius skinantys Lietuvos kurtieji tikisi palankesnio valstybės požiūrio

Nepaisant to, kad praėjusiais metais pavyko iškovoti keturis pasaulio čempionato ir tris Senojo žemyno pirmenybių medalius, Lietuvos kurčiųjų sporto atstovams ir toliau tenka taikstytis su biurokratiniais bei finansiniais sunkumais.

Anot 1990 metais įkurto Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidento Edvino Kriūno, klausos negalią turintiems sportininkams nepavyksta išvengti ne tik kasdieninių problemų, kaip gestų kalbos vertėjų trūkumas, bet ir sunkumų, susijusių su infrastruktūra.

Bene silpniausia LKSK sporto struktūros grandis – sporto klubai, vienijantys kurčiuosius regionų sportininkus ir teikiantys jiems paslaugas.

„Sporto klubų tiesiog yra mažai, esantys funkcionuoja tik didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau ir jie neturi bazių, kuriose galėtų rengti treniruotes ar varžybas – jei patalpos ir yra, jos pritaikytos tik minimaliai sportinei veiklai“, – pasakojo E. Kriūnas.

Be netinkamų sąlygų treniruotis, pastaruoju metu vis opesne tampa ir prieš tai įvardyta gestų kalbos vertėjų stoka. Šešis kurčiųjų sporto klubus vienijančios LKSK prezidento teigimu, tokią problemą sukelia sudėtinga sporto terminologija gestų kalboje, kurią žino tik nedidelė dalis vertėjų.

„Labai trūksta specialistų, kurie mokėtų sporto ir vadybos gestų terminus, todėl tikrai susiduriame su sunkumais. Retas aukšto lygio girdintis treneris moka gestų kalbą, todėl be vertėjų neįmanomas pilnavertis specialistų ir sportininkų bendravimas“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumnas E. Kriūnas.

Pernai pasaulio čempionatuose medalius iškovojo rutulio stūmikas Vytenis Ivaškevičius, imtynininkas Mantas Kazimieras Sinkevičius, lengvaatletis Mažvydas Paurys ir paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė bei Ingrida Milkintaitė.

Tuo metu Europos pirmenybėse vienas sidabro ir du bronzos medaliai suspindo šachmatų, orientavimosi sporto bei moterų krepšinio varžybose.

Nors tarptautiniuose turnyruose lietuvių iškovoti apdovanojimai įspūdingi, LKSK atstovai bei kurčiųjų sporto klubai susiduria su sąlyginai nedideliu kurčiųjų sporto finansavimu.

Ne ką mažesnę problemą LSU alumnas įžvelgia ir teisinėje bazėje, nagrinėjančioje žmonių su klausos negalia sunkumus. Pasak jo, kai kurios skirtingų įstatymų dalys mažina kurčiųjų sportininkų šansus gauti didesnį finansavimą.

„Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Sporto įstatymuose numatytos sunkiai įgyvendinamos nuostatos, neatitinkančios šiuolaikinių reikalavimų, nesuteikiančios sportininkams su klausos negalia ir jų organizacijoms lygių galimybių bei nenusakančios aiškiai, kokios turi būti žmonių su klausos negalia sporto valdymo struktūros“, – pastebėjo E. Kriūnas.

Kokių pokyčių ateityje tikisi Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas? E. Kriūno teigimu, klausos negalią turintys atletai bandys suvienodinti jų ir girdinčiųjų galimybes.

„Sportas turi teikti naudą ir džiaugsmą kuo didesniam negirdinčiųjų žmonių būriui, – kalbėjo LKSK prezidentas. – Norime, kad valstybė užtikrintų sportuojantiems kurtiesiems vienodas sąlygas naudotis fizinio ugdymo ir treniruočių galimybėmis, kokias turi girdintieji.“

E. Kriūnas pažymėjo, kad Lietuvos kurčiųjų komitetui labai svarbus bendradarbiavimas su ilgamečiu partneriu Lietuvos sporto universitetu. Drauge su aukštąja mokykla nuolat rengiami įvairūs mokymai, kurie padeda gilinti tiek klubų vadovų, tiek su kurčiaisias dirbančių trenerių žinias.

Per paskutinius du praėjusių metų mėnesius LKSK atstovai turėjo galimybę klausyti paskaitų apie žmogiškųjų išteklių valdymą, organizacinių tikslų integravimą, organizmo prisitaikymą prie įvairių aplinkų ir krūvių.

Parašykite komentarą