Žmonės

Tamsioji greitosios mados pusė: žmonių išnaudojimas ir nesaikingas gamtos alinimas

Technologijos neatpažįstamai pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų – ir aprangos pramonę. Šiandien drabužiai gaminami neįtikėtinai greitai, jų pasirinkimas kaip niekada anksčiau platus, o daugeliui prieinamos kainos leidžia greitai ir pakankamai nebrangiai atnaujinti garderobą.

Tačiau už pirkti skatinančių reklamų, akį traukiančių vitrinų ir žemų kainų neretai slepiasi žmonių išnaudojimas, skurdas, perteklinis Žemės resursų naudojimas ir perdirbimui netinkamų medžiagų gamyba.

Vartotojui nematoma greitosios mados pusė

Aprangos pramonė užima antrą vietą tarp taršiausių pramonės šakų pasaulyje. Vis tik tai nėra vienintelė problema, besislepianti po gražiu šios industrijos fasadu.

„Be abejo, yra socialiai atsakingų įmonių, kurios optimizuoja gamybos procesus siekiant taupyti gamtos resursus ir užtikrina visas darbuotojų socialines garantijas ir darbo saugą. Didelė dalis Lietuvos įmonių būtent tokios ir yra, pvz., „Utenos trikotažas“ yra pripažinta pirmąją įmone pasaulyje, atitinkančia „Greenpeace“ aplinkosaugos standartus.

Tačiau didžioji dalis aprangos pramonės sektoriaus, esančio Rytų šalyse (Kinijoje, Indijoje, Bangladeše ir kt.), yra be galo taršus: žaliavų auginimas – perteklinis ir sekinantis gamtą; žaliavų apdorojimas – neatsiejamas nuo agresyvių cheminių procesų; žaliavų dažymas bei paruošimas – taršus ir net toksiškas; medžiagų atliekų kiekis po drabužių sukirpimo – milžiniškas; siuvimo procesas – išnaudojantis darbuotojus, verčiantis dirbti kenksmingomis ir nesaugiomis sąlygomis už centus. Gali būti sunku patikėti, kad visa tai vis dar vyksta XXI amžiuje, bet aprangos gamybos pramonės realybė būtent tokia“, – sako tvaria mada dar prieš dešimtmetį susidomėjusi dizainerė Olesia Les-Daškevičienė, šias idėjas integruojanti ir į studijų dalykus, dėstomus Kauno kolegijoje.

Pašnekovė pastebi, kad šiandien kolekcijos keičiasi taip greitai, kaip niekad anksčiau, o norint šią kaitą ir perteklinę gamybą sulėtinti, privalu keisti savo vartojimo įpročius. „XX amžiaus bėgyje mada ženkliai keisdavo savo siluetus kas dešimtmetį, per tą laiką išpuoselėdama atpažįstamus ir charakteringus bruožus. Amžiaus antroje pusėje mados tempas ėmė spartėti, nes atsirado pret-a-porter dizainerių kolekcijos, kurios buvo prieinamos didesniam kiekiui žmonių. Amžiaus pabaigoje mada perėjo į pramonės formatą ir kasmet siūlo vis daugiau kolekcijų ir prekių.

Šiandien greitosios mados parduotuvėse kolekcijos keičiamos vos ne kas porą mėnesių, nebeliko tik dviejų – pavasario-vasaros ir rudens-žiemos – kolekcijų. Visą šią, pagreitį įgavusią karuselę, neabejotinai pakeitė pandemija bei vis didėjantis žmonių sąmoningumas. Ateities prognozuoti nesiryžčiau, nes pastebimos labai kontraversiškos tendencijos: vis didėjant tvarumo idėjų populiarumui greitos mados poreikis ne tik neslopsta, bet net auga. Gamintojai gamins tol, kol bus paklausa, nes jų tikslas – sugeneruoti kuo didesnį pelną, o ne saugoti planetą, tad realių pokyčių galima tikėtis tik pasikeitus vartotojų elgsenai“, – mintimis dalijasi Kauno kolegijoje dėstanti dizainerė.

Kokie drabužiai yra tvarūs?

  1. Les-Daškevičienė pažymi, kad tvari mada – tai ne tik „ekologiška“ ar „tvaru“ ženklas ant drabužio etiketės: „Tvari mada – be galo plati sąvoka, apimanti visas gaminio gyvavimo ciklo stadijas: nuo žaliavų auginimo / paruošimo iki jo perdirbamumo po naudojimo. Gaminys gali būti pilnai tvarus – pagamintas atsakingai, kokybiškai, iš ekologiškai išaugintų žaliavų ir pritaikytas ilgalaikiam naudojimui su galimybe jį perdirbti; dalinai tvarus, kuomet tvarumas atsiranda vienoje ar keliose produkto gyvavimo grandyse; visiškai netvarus – tai greitosios mados produktai.

Taip pat ir mes, vartotojai, turime labai daug pasirinkimų, kaip „prisijaukinti“ tvarumą: mažiau vartoti, dėvėti ilgiau, taisyti drabužį nekeičiant jo į naują, rūšiuoti, naudoti pakartotinai ir t. t. Galime daryti viską iš karto ir būti visiškai „tvariais“ arba galime pasirinkti vieną ar kelias sritis ir jose pritaikyti atsakingo vartojimo principus. Abiem atvejais prisidėsime prie teigiamų pokyčių“, – kalba dizainerė.

Tvari mada Lietuvoje ir pasaulyje

  1. Les-Daškevičienė džiaugiasi, kad tvarumo idėjos jau dabar keičia mados pramonę, dizainerių pasirinkimus bei vartotojų elgseną ir tikisi, kad ateityje tvarūs pasirinkimai taps įprasti dar didesnei daliai visuomenės. Ji taip pat pastebi, kad tvari mada vis labiau įsitvirtina ir Lietuvoje.

„Lietuvoje tvarumo idėjos taip pat tampa vis aktualesnės. Vieno žurnalo straipsnyje rašiau, jog prieš 20 metų dėvėtų drabužių parduotuvės buvo gėdinga vieta apsipirkti, prieš 10 metų dėvėtų drabužių perdarinėjimas (angl. upcycling) kėlė susidomėjimą, bet nebuvo perkamas, o šiandien mes visa tai vadinam vintažu, medžiojame ir geidžiame šito. Lietuviai tampa vis labiau pasaulietiški, tad ir tvarumo idėja plinta pas mus gana sparčiai“, – pasakoja dizainerė, neseniai pristačiusi tvarios mados projektą – mini kolekciją „Kavalieriai“.

 

Tvariau gyventi gali kiekvienas, svarbiausia – domėtis

  1. Les-Daškevičienė skatina domėtis tvarumo idėjomis, ieškoti informacijos, atrasti kiekvienam priimtinus būdus, kuriais būtų galima prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir dalijasi patarimais, padėsiančiais susikurti tvaresnį garderobą.

„Visko pagrindas – edukacija. Skaitykime, domėkimės, plėskime akiratį ir iš visos gausybės informacijos išsirinkime sau priimtiniausią būdą. Tvarios mados krypčių yra be galo daug: greitosios mados produktų atsisakymas – šis sprendimas keičia pramonę net keliomis kryptimis: nuo agresyvių pluoštų auginimo ir išdirbimo procesų iki nehumaniško pramonės darbuotojų išnaudojimo; perdarinėjimas ar defektų taisymas, taip išvengiant drabužio išmetimo; atsakinga drabužių priežiūra, kad jie tarnautų ilgiau ir kt. Tikrai kiekvienas galime pradėti pokytį jau šiandien.“ Prieš dešimtmetį tvarumo idėją „parsivežusi“ iš Londono, dizainerė sako, jog šiandien – tai neatsiejama jos gyvenimo dalis.

„Tvarios mados idėja apsigyveno mano mintyse 2011 metais, kuomet atlikinėjau praktiką Londone. Atradau perdarinėjimo idėjos novatorius – prekės ženklą „Junky styling“. Jų idėjos ir darbai sukėlė revoliuciją mano požiūryje į madą. Šiandien tai neatsiejama mano kūrybinė kryptis, kurioje atradau prasmę, galią kažką keisti pasaulyje ir didelę laisvę saviraiškai. Tačiau tvarumo idėjas stengiuosi taikyti ne tik profesinėje veikloje – su šeima stengiamės naudoti kuo mažiau plastiko, rūšiuojame šiukšles, apskritai mažiname vartojimą, renkamės vietinių gamintojų produkciją“, – pasakoja Kauno kolegijos dėstytoja ir primena, kad kiekvienas galime prisidėti prie taršos mažinimo.

„Žmonės kasdien darė ir daro tiek žalos savo pačių namams – Žemei, kad pokyčiai neišvengiami. Mados pramonė – antra taršiausia, ir joje, labiau nei kur kitur, kiekvienas mūsų turi galią kažką pakeisti. Nejau sėdėsime rankas sudėję? Vardan ko? Komfortiško įpročio pirkti šlamštą ir generuoti kažkam milijonus savo planetos sąskaita?“ – užbaigdama pokalbį susimąstyti ragina O. Les-Daškevičienė.

Parašykite komentarą