Miestelėnų naujienos
„Maršalas Ney prie Kauno reduto”(orig.Le maréchal Ney à la redoute de Kowno) Dailininkas Denis Auguste Marie Raffet. 1839m. Apie maršalą Michel Ney: Prieš pat prasidedant žygiui į Rusiją 1812 m. Napoleonas paskyrė Nėjų Didžiosios armijos 3-iojo korpuso vadu. Maršalas Nėjus – vienas pagrindinių Borodino mūšio herojų. Gruodžio 13 d. vadovavo paskutiniam mūšiui Lietuvoje, prie Kauno, […]
„Carinės Rusijos karininkas, ieškojęs karo nuotykių Kinijoje, P. Činšą, dar jauną vaikiną, ar parsivežė, ar pagrobė iš gimtųjų namų tolimojoje Kinijoje, ir jis atsidūrė Rusijoje.Kilus Pirmajam pasauliniam karui, jis ir minėtas karininkas atsidūrė karo fronte, vėliau abu pateko į vokiečių nelaisvę. Aukščiausiojo buvo lemta ištrūkti iš nelaisvės ir atsidurti jam visai nepažįstamame krašte, nemokant jo […]
Didžiausias Kauno mieste atvaizduotas lietuvių tapytojo, grafiko ir scenografo Adomo Galdiko (1893 – 1969) darbas. Šio pastato fasadas atkartoja susuktą 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinį, sudėliotą iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų. Verslo centras dėl savo unikalaus išorės dizaino yra įregistruotas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias vitražas. Tai ypatinga stiklų marginimo […]
Nepaprasta istorija. Filmo verta vaikų gydytojo doc. Petro Baublio istorija. Aš kažkiek žinojau, bet ne iki pabaigos… Prieš skaitant – apie patį pastatą: Adresas: Lopšelio g. 10, Kaunas 47180 1929 m. – 1931 m kūdikių namai „Lopšelis” (architektas Jonas Salenekas) buvo pastatytas už Sofijos Smetonienės ir jos sesers Jadvygos Tūbelienės surinktas lėšas. Sovietų Sąjungai okupavus […]
Skulptūros autorius – l-ojo husarų Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko karys, viršila Jurgis Rutkauskas (1907-1998). Dabartinė vieta – Tilžės g. 18, Kaunas Mintis sukurti paminklą žirgui kilo jau tada, kai J. Rutkauskas mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje piešimą dėstė skulptorius Juozas Zikaras. Gabiam jaunuoliui mokytojas siūlė stoti mokytis į meno mokyklą, tačiau gimnazistą labiau traukė […]
Rašytojo Juozo Grušo namas yra tradicinio sodybinio tipo, patogiai ir racionaliai išplanuotas. Pulcherijos ir Juozo Grušų teigimu, namo projektas buvo paties rašytojo sugalvotas, statybos techniko J. Miknevičiaus tik nubraižytas. Rašytojo namai mena turtingą praeitį. Juose nuolat, nuo įkurtuvių 1936 metais iki 1986-ųjų, vyko intensyvus kūrybinis gyvenimas – rašytojų, dailininkų, teatralų sambūriai, čia J. Grušas sukūrė […]
Retas dalykas studijuojant išlikusią tarpukario architektūrą. Čia mes galime pamatyti netinkuotą namą ir suprasti kas slepiasi po baltais fasadais. Todėl aš ir pavadinau jį nuogu. Matome sienoje paliktą vietą skulptūrinei kompozicijai. Ir visi namo požymiai (ir net metai) rodo Stasio Kudoko braižą. Deja 100 proc. kol kas to negalime patvirtinti… Šaltinis: Kauno detalės
1930 m. Vienybės aikštės šiaurės rytų kampe pagal architekto Arno Funko projektą Nepriklausomybės akto signataras, bankininkas, pramonininkas Jonas Vailokaitis pasistatė 6 aukštų daugiabutį namą. Vailokaičių šeima gyveno 1-2 aukštuose, kituose aukštuose esantys butai buvo nuomojami. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas ir perduotas Lietuvos rašytojų sąjungai. Name apsigyveno Petras Cvirka, Kostas Korsakas ir kt. Kauną okupavus […]
Juozas Muralis buvo jauniausias iš šešių Konstantino ir Kazimieros Muralių vaikų. Mokėsi Utenos gimnazijoje, baigė dvi klases, o 1908 m. kartu su motina ir broliu Kaziu bei seserimi išvyko į Sankt Peterburgą. Vyriausias brolis Povilas jau dirbo moterų kirpėju vienoje žinomiausių to meto Sankt Peterburgo kirpyklų „Pol“, paskatino ir jaunesniuosius brolius mokytis kirpėjo amato. 1912 […]
Marija Kuraitytė-Varnienė (1886–1982) nuo 1927 m. vadovavo Kauno karininkų šeimų įsteigtam vaikų darželiui Kaune. Ji pirmoji pradėjo taikyti Marijos Montessori (1870–1950) ugdymo sistemą, tačiau greitai įsitikino, kad Montessori ugdymo sistemą, kuria siekiama išugdyti laisvą, savarankišką ir mokymosi reikšmę suvokiantį žmogų, galės taikyti tik pačios įsteigtame darželyje. 1928 m. ji su vyru dailininku Adomu Varnu (1879–1979) […]