Švietimas

„Švietimo pagalbos specialistų darbo modelis „Mes šalia“

2020 m. gegužės 5 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras organizavo gerosios patirties virtualią konsultaciją „Švietimo pagalbos specialistų darbo modelis „Mes šalia“.

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Zalepūgienė, psichologė Eglė Mockaitytė, specialioji pedagogė ir logopedė Evelina Rasimienė, socialiniai pedagogai Viktorija Banytė ir Dovydas Mikaliūnas dalinosi sukurtu švietimo pagalbos specialistų darbo modeliu „Mes šalia“. Be sukurtos filosofinės minties, kodėl labai svarbu būtent šiuo metu palaikyti kuo artimesnį ryšį su šeimomis, pagalbos mokiniui specialistai dalinosi konkrečiomis priemonėmis bei įrankiais, kurie ne tik padeda išlaikyti ryšį su mokiniais, bet dažai jį net sustiprina.

  1. Zalepūgienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, supažindino, kaip dirba nuotolinio mokymo būdu, kuriuos veiksmus perkėlė iš įprastos mokyklos, kokį modelį sukūrė nuotoliniam darbui ir pademonstravo naudojamus instrumentus.

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus komanda išsamiai supažindino sukurtu švietimo pagalbos specialistų darbo modeliu „Mes šalia“. Savo darbą komanda struktūruoja į tokias šešias dalis:

  • kvietimas,
  • bendrystė,
  • ritmas,
  • sprendimai,
  • stebėjimas,
  • širdies atvėrimas.

KVIETIMAS. Esminis kvietimo tikslas – ką padaryti, kad apie iniciatyvas ir galimą pagalbą žinotų kiek įmanoma daugiau licėjaus žmonių (būtinai įtraukiant kolegas mokytojus, tėvus ir visų amžiaus grupių vaikus).

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus nuotolinį mokymą vykdo Google platformoje, pamokos vyksta pagal nepakitusį tvarkaraštį. Ši sistema suteikia galimybę „nepaleisti“ vaikų iš akiračio ir kviesti juos į pokalbius, akcijas ar konsultacijas įprastu ritmu.

BENDRYSTĖ. Supratę, kad šis nuotolinis mokymas negali atitikti anksčiau numatytų nacionalinių standartų, nes aplinkybės, kuriomis vaikai priversti šitaip mokytis, o komanda dirbti, yra paženklintos ypatingu saugumo deficitu. Tėvai, kurie iki šiol buvę saugumo užtikrinimo garantais, patys dažnai yra išsigandę. Pirmajame susirinkime su mokytojais buvo susitarta, kad svarbu megzti ryšį su kiekvienu vaiku, nes šiomis aplinkybėmis mokykla gali tapti vaikui vienintelė išorinė aplinka, kuri kiekvieną darbo dieną ir kiekvieną darbo valandą turi kontaktą su vaikais ir šeima. Bendrystės idėja tapo svarbi stiprinant ryšius ir su kolegomis.

Vykdomi tiksliniai skambučiai arba rašomi laiškai, pvz. tiems abiturientams, kurie patiria sunkumų moksluose, išgyvena didesnį nerimą dėl artėjančių egzaminų buvo siūlytos konsultacijos, mokiniai yra informuoti, kad, poreikiui esant, jie visada gali susisiekti su licėjaus psichologe ir pasikalbėti jiems rūpimais klausimais. Visų amžiaus grupių mokinių tėvams taip pat parašyti trumpi laiškai su priminimu, kad, sau patogiu laiku, kiekvienas bendruomenės narys turi galimybę kreiptis į psichologę (šis paprastas priminimas pasirodė esantis išties veiksmingas – nuotolinio ugdymo metu į psichologę besikreipiančių tėvų padaugėjo). Su kiekvienu specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu mokiniu buvo susisiekta telefonu pačią pirmąją savaitę prasidėjus pamokoms. Nuolat domimasi, kaip jiems sekasi, ar nepatiria sunkumų. Ieškoma konkrečių būdų padėti kiekvienam. Dažniausiai būna individualūs susitikimai virtualioje aplinkoje per Google Meet platformą. Taip aptariamos patirtos sėkmės ir nesėkmės.

Kiekvieną mėnesį organizuojamos įvairios akcijos, prevencinės veiklos. Taigi, niekas nepasikeitė, viskas persikėlė į virtualią erdvę.

RITMAS. Ritmas suteikia stabilumo, saugumo ir pasitikėjimo. Visas savo funkcijas vykdyti įprastai, kiek įmanoma. Ritmingai dirbti padeda sistema ir susitarimai. Ritmui palaikyti komanda turi numatytus susirinkimus. Ritmingam darbui reikia pasiruošti, sukurti strategiją, numatyti priemones. Pirmas dienas daug laiko buvo skiriama mokytojų, tėvų ir mokinių įtraukimui į nuotolinį mokymą. Komunikuojama aktyviai tarpusavyje, tam, kad būtų tinkamai perteikta informacija. Gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę kilo uždavinys ten perkelti ir psichologinį konsultavimą. Pirmasis žingsnis, kuris žengtas to siekiant, buvo ryšio palaikymas su mokinių tėvais. Kiekviena šeima gavo priminimus apie psichologės teikiamas konsultavimo paslaugas bei draugišką raginimą kreiptis, jei tik kyla toks poreikis.

SPRENDIMAI. Kaip fiksuoti nutarimus? Kur? Kokiais būdais? Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus naudojasi vidine SONARO sistema. Nuo karantino paskelbimo į ją perkelta ir mokytojo, ir mokinio susitarimų fiksavimas po netinkamo elgesio. Ji patogi todėl, kad mokytojai jau buvo įpratę ja naudotis. Buvo įdiegta tik dar viena funkcija. Pagalbos specialistams tai labai naudinga, nes galima stebėti mokinio elgesio dinamiką.

STEBĖJIMAS. Stebėjimas prasidėjo nuo kiekvienos grupės Classroom susikūrimo. Kiekvienas pavaduotojas yra įsipareigojęs tiesiogiai padėti mokytojams. Taip kiekvienas žmogus gali laiku sulaukti pagalbos, dalyvauti mažose grupelėse. Dalyvaudami klasės valandėlėse informuojami vaikai apie projektus, arba pagal poreikį gavę prašymus iš auklėtojų arba tėvų apie tam tikras problemas klasėje.

ŠIRDIES ATVĖRIMAS. Į projektus neįtrauktas ir ypatingai reikšmingas šiame etape reiškinys – širdies atvėrimas. Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus komanda pasitikėdami vienas kitu, pastiprindami vieni kitus, paguosdami, išklausydami, pasitardami ne tik darbo klausimais, stengėsi širdies atvėrimo atmosferą skleisti plačiau, įtraukdami visus mokytojus. Didįjį penktadienį tikybos mokytojas rytiniame mokytojų susirinkime subūrė pakviesdamas į mąstymus, pirmąją dieną po Velykų, muzikos mokytojas po direktoriaus pasveikinimo užtraukė giesmę. Tokios neformalios iniciatyvos leidžia išgyventi bendrystę, net jei esame ne kartu.

 

Danguolė Zalepūgienė, Kauno technologijos universiteto inžinerijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

 

Parašykite komentarą