Seime vyko konferencija „Švietimo ateities modelis ir nevalstybinio sektoriaus misija jame”, į kurią pakvietė Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacija kartu su Seimo Ateities komitetu. Renginio metu buvo aptariami Lietuvos švietimo vertybiniai pagrindai, aiškinamasi, kaip bendromis švietimo dalyvių pastangomis ir įsitraukimu būtų galima kurti tvarią Lietuvos švietimo ateitį, kokia yra Lietuvos švietimo ateities vizija ir kokį vaidmenį ją kuriant užima nevalstybinis sektorius.
„Jei kur nors ir turėtų prasidėti geresnio pasaulio paieška, tai – mokyklos suole. Mokymas suformuoja šį tą didingesnio – žmonijos istorijos kryptį”, – savo sveikinimo kalboje sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. dr. Raimundas Lopata. Jis akcentavo, kad šiuo metu švietimo politikos kūrėjai ir jos įgyvendintojai „dėmesį sutelkia ne į vertes, o į kompetencijas, ne į idealus, o į didaktiką”. Todėl, pasak politiko, yra labai svarbu koncentruotis į kitą dėmesio objektą, t. y. ne į gebėjimą spręsti problemas, o į tai, kokias problemas reikia spręsti. R. Lopata pabrėžė, kad neužtenka stebėti ateities švietimo tendencijų, mūsų užduotis yra jas kurti.
Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, sveikindamas konferencijos organizatorius ir dalyvius, pasirėmė Abraomo Linkolno mintimi, kad geriausias būdas nuspėti ateitį yra ją sukurti. Pritardamas R. Lopatai, jis pakvietė švietimo bendruomenę kalbėti ne apie tai, kas bus ateityje, o apie tai, kaip mes ją kursime. A. Žukausko nuomone, nevalstybinis švietimas čia gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį.
Konferencijoje diskutuota apie tai, kokia yra nevalstybinio ir valstybinio švietimo sektorių sąveika, kaip sektorių skirtumai gali kurti vertę pagrindiniam švietimo sistemos subjektui – besimokančiam individui. Konferencijoje buvo siekiama suformuluoti ir sprendimų priėmėjams pateikti strategines įžvalgas, kurios taptų pagrindinėmis švietimo sistemos vystymo gairėmis.
Savo mintimis konferencijoje pasidalijo Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, prof. dr. Raimundas Kalesnykas, Socialinių mokslų kolegijos (SMK) direktorė Viktorija Palubinskienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorė (KSU) Austė Kiškienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Apie tai, kaip nevalstybinis švietimas prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo ir kokią vertę kuria šaliai ir jos piliečiams, konferencijoje kalbėjo Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė, SMK kanclerė Gabija Skučaitė.
„Gyvename valstybėje, kurią siekiame vadinti gerovės valstybe. Tokia, kurioje būtų gerbiamos žmogaus laisvės, puoselėjami demokratijos principai, gerbiamas sąžiningumas, sudaromos lygios sąlygos veiklai. Ar tokia valstybė tik utopija, ar potenciali realybė? <…> Veiklos laisvė, nediskriminacija, sąžininga konkurencija, kaip pamatinė valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus koegzistavimo sąlyga, turi padėti mums kurti tikrą gerovės valstybę”, – sakė G. Skučaitė.
P. Baltokas, pristatydamas Nacionalinės pažangos programos tikslus ir rodiklius teigė, kad būtent nevalstybinių mokyklų tinklo plėtimas į regionus gali žymiai prisidėti prie mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimo. Jo nuomone, tai yra labai svarbu, nes „visos žalios ekonomikos, inovatyvios ekonomikos <…> ir visos kitos vertės negali būti sukuriamos be išsilavinusių asmenų. Pranešėjas tikino, kad „jei mes jų neturėsime, paprasčiausiai nepatempsime ekonomikos poreikio kiekybiniu ir kokybiniu mastu”.
Konferencijos metu taip pat diskutuota tema „Profesinis rengimas ir aukštasis mokslas ateities švietimo modelyje”.
„Aukštasis mokslas, patirtis mokymosi įstaigoje žmogų išmoko labai daug kompetencijų, tokių kaip atsakomybė, darbas komandoje, mokymasis atlikti užduotis, kurių kartais nenorime, bet privalome padaryti. Taip mes ruošiamės gyvenimui, nes esame komandos, bendruomenės ir galiausiai visuomenės dalis. Man atrodo, kad visos švietimo įstaigos ruošia būti produktyviu tos visuomenės nariu. Todėl tikiu, kad diplomų tikrai reikia ir reikės”, – kalbėjo KSU rektorė A. Kiškienė.
Diskusijos metu aptarta ir tai, kaip vystosi nevalstybinio švietimo sektorius. Savo mintimis dalijosi SMK direktorė V. Palubinskienė:
„Nevalstybinis švietimas vystosi savarankiškai. Turiu omenyje, kad bendradarbiavimo tarp skirtingų steigėjų arba valdžios institucijų tikrai nėra per daug. Labai norėtųsi, kad ryšys tarp valdžios institucijų ir nevalstybinio mokslo būtų daug tampresnis. Pritarsiu profesorei Vilijai Targamadzei, kad bendradarbiavimas kuria sinergiją. Galiu pasidžiaugti, kad nevalstybinis švietimas stipriai bendradarbiauja su verslo organizacijomis, mes stengiamės būti jų nariais, girdėti, atliepti tai, kas yra svarbu būtent tam, kad specialistai, kuriuos rengia aukštosios ir profesinės mokyklos, turėtų reikalingiausias kompetencijas. Kitas svarbus momentas – lankstumas. Svarbu, kaip greitai ir lanksčiai mes galime reaguoti į kintančią rinką. <…> Šiandien mes susiduriame su griežtu mokslo reguliavimu, įvedamos naujos dimensijos ir dariniai, kurie nėra iki galo visiems aiškūs ir dėl skubos neišdiskutuoti. Per sugriežtintą reguliavimą mes prarandame svarbiausią lankstumo vertybę”, – tikino kalbėtoja.
SMK direktorė, be kita ko pastebėjo, kad modernėjant pasauliui, kintant ir atsirandant įvairiausioms mokymosi formoms, svarbu pereiti prie mažiau reguliuojamo mokslo modelio tam, kad žmonės galėtų įgyti kompetencijų visais įmanomais būdais: „Mokymosi visą gyvenimą koncepciją reikia kelti į viršų”, – pridūrė V. Palubinskienė.
Visą konferenciją ir joje išsakytas mintis galite išgirsti ČIA.
