Iki balandžio 5 d. filmų gurmanus lepinsiantis festivalis „Kino pavasaris“ tradiciškai publikai dovanoja itin gilias ir subtilias patirtis.
Jei, nūdienos nesėkmių prislėgtiesiems reikalinga itin skubi pagalba bei galimybė į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis akimis, kino kritikai rekomenduoja susipažinti su Oskarui nominuota juosta
„Quo Vadis, Aida?“.
„Net neįsivaizdavau, kad kažkas tokio galėjo vykti. Filme atsiskleidžia ne tik karo tragedija, bet ir žmonių žiaurumas, klasta, neapykanta. Istorija išdėstyta labai sklandžiai, o jos finalas tiesiog pribloškia“, – sakė „Kino festivalio“ gerbėjas Vaidas Palaitis.
Bosnija, 1995-ųjų liepa. Aida dirba Jungtinių Tautų vertėja mažame Srebrenicos mieste. Serbų armijai užėmus miestą, jos vyras su dviem sūnumis atsiduria tarp tūkstančių žmonių, kurie prieglobstį ir pagalbą tikisi rasti JT stovykloje. Tiesiogiai bendraudama su derybininkais, Aida turi priėjimą prie nepaprastai slaptos ir svarbios informacijos. Kas matyti jos šeimos ir likusių miestelio gyventojų horizonte – išsigelbėjimas ar mirtis? Kokį žingsnį Aidai derėtų žengti? Tai filmas apie moterį, atsidūrusią vyrų karo žaidimų lauke.
„Nepaprastai jaudinantis ir įtemptas filmas. Nepamirštama pagrindinė herojė perteikia paralyžiuojantį karo siaubą ir tarsi priešnuodis veikiančią šeimos meilę, kuri pažadina neregėtą narsą. Balkanų karą išgyvenusi režisierė savo kūryboje nuolat grįžta prie šios temos ir primena: „Vien tik todėl, kad kai kurie dalykai atrodo neįsivaizduojami, nereiškia, kad jų negali nutikti.“ (Aistė Račaitytė).
