Karyba

Sugrįžimas į Inžinerijos batalioną

Prieš penkerius metus Lietuvoje atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) tarp poros šimtų jaunuolių, atvykusių atlikti pareigos Tėvynei į Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną (Inžinerijos batalionas), buvo ir devyniolikmetis Lukas Gorodeckas iš Panevėžio rajono.

Tąsyk, ko gero, net jis pats nesitikėjo, kad pirmoji pažintis su kariuomene jam taip tiks ir patiks, kad po tarnybos jis pasirinks tarptautinių santykių studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (Lietuvos karo akademija), taps geriausiu savo laidos absolventu, užsitarnaus leitenanto laipsnį ir pradėti karininko tarnybos grįš ten, kur ir įgijo pradinius kario įgūdžius – į Inžinerijos batalioną.

Paprašytas prisiminti šauktinio tarnybą ir jos pradžią Inžinerijos batalione, ltn. Lukas Gorodeckas pasakoja, kad būdamas dvyliktokas nežinojo nei kur norėtų stoti, nei ką studijuoti, todėl net neprasidėjus brandos egzaminų sesijai nutarė išbandyti save trijų mėnesių Baziniuose kariniuose mokymuose, bet nuvykęs į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą sužinojo, kad tokie mokymai jau nebevyksta, todėl užsirašė savanoriu atlikti NPPKT. Ir nepasigailėjo – kariuomenė įtraukė, sužavėjo ir, panašu, kad nė neketina paleisti.

Luko neišgąsdino ir pirmųjų tarnybos mėnesių iššūkiai su daugybe suvaržymų, intensyvia dienotvarke, fiziniais bei emociniais išbandymais, griežta tvarka ir drausme, o Bazinis kario kursas, kurį vaikinui teko praeiti net dukart (vieną kartą kaip NPPKT, kitą kartą kaip Lietuvos karo akademijos kariūnui) dabar yra tik smagus prisiminimas.

„Šaukimo metu beveik iš karto supratau, kad noriu likti kariuomenėje, bet ir aukštojo išsilavinimo norėjau. Ėmiau svarstyti, ar kaip daugelis pretenduoti į profesinę karo tarnybą ir viską pradėti nuo eilinio, ar stoti į Karo akademiją. Savo abejonėmis pasidalinau su tuometiniu būrio vadu, tada dar leitenantu, Aurimu Morkūnu ir jis mane paskatino rinktis akademiją, kurią ir pats neseniai buvo baigęs,“ – prisimena Lukas Gorodeckas ir sako, kad studijų pasirinkimas buvo vienas geriausių jo sprendimų, o Lietuvos karo akademijos baigimas ir jausmas, kai Prezidentas prie peties deda kardą bei suteikia karininko laipsnį, tapo įsimintiniausiu gyvenimo įvykiu.

„Faktas, kad karininko priesaika ir kur kas daugiau jaudulio sukėlė. Per kario priesaiką, tiesiog, stovėjau rikiuotėje kartu su visais, o per karininko – būrio priekyje, nes buvau išrinktas geriausiu absolventu. Tad teko vadovauti ir galvoti, kaip pasisukti, kaip nueiti, kaip nesuklysti“, – neslepia Lukas ir priduria, kad geriausio Lietuvos karo akademijos absolvento titulas jam ne tik suteikė pirmumo teisę pasirinkti tarnybos vietą, bet ir visam laikui įpareigojo būti pavyzdžiu ir savo elgesiu parodyti, už ką buvo įvertintas ir apdovanotas.

Tačiau net ir turėdamas galimybę karininko tarnybą pradėti bet kuriame Lietuvos kariuomenės padalinyje, ltn. Lukas Gorodeckas pasirinko grįžti į Inžinerijos batalioną, kur ir pradėjo savo kario kelią.

Natūraliai kyla klausimas, ar nėra psichologinio barjero kolegiškai bendrauti su žmonėmis, į kuriuos buvo įprasta kreiptis „Tamsta“, vadovauti tiems, kurie dar visai neseniai vadovavo tau, galbūt kitame padalinyje, kur niekas nematė tavęs šauktinių gretose, būtų paprasčiau?

„Turėjau pasvarstymų ir apie kitas tarnybos vietas – galvojau ir apie Algirdą, ir apie dragūnus. Bet geriau pagalvojau – pėstininkai daro viską ir tarsi nieko išskirtinio, o Inžinerijos batalione yra specifika, tu aiškiai žinai į ką labiau orientuotis”, – atvirauja Inžinerijos bataliono leitenantas.

Ir iš karto juokdamasis prisipažįsta, kad pirmomis dienomis buvo keista, o bendraujant, kad nepadarytų klaidos, reikėjo ne kartą sau priminti, jog jis jau nebe „kariūnas Gorodeckas”, o būrio vadas, į kurį nuo šiol taip pat kreipsis „Tamsta“. Bet viskas gerai – kolegos priėmė draugiškai, geranoriškai – tarsi po kelionės namo sugrįžus ir visada yra į ką kreiptis patarimo ar pagalbos.

Rugpjūtį tarnybą Inžinerijos batalione pradėjęs karininkas nekantrauja, kuo greičiau pradėti dirbti su šauktiniais kariais ir šiek tiek apgailestauja, kad jų nematys dar beveik du mėnesius, nes šiuo metu savo įgūdžius tobulina Kovinės inžinerinės paramos specialisto kurse. Tačiau tiki, kad nors ir šiek tiek vėliau, bet pavyks į kolektyvą sėkmingai įsilieti, o tai, jog pats yra ragavęs šauktinio duonos, padės geriau suprasti tarnybą atliekančius karius, įsiklausyti į jų problemas bei užmegzti žmogiškus, šiltus, nuoširdžiu bendravimu bei pasitikėjimu paremtus santykius.

„Svarbiausia dirbant su šauktiniais – bendravimas, pasitikėjimas, sąžiningumas: reikia daug bendrauti pačiam, o ne tik užsiimti administraciniais reikalais, komunikaciją paliekant seržantams; kai pasitiki savo kariais ir jie tavim pasitiki; niekada nežadėk kariams to, ko negalėsi įvykdyti, o jei pažadėjai – vykdyk“, – savo nuostatas ryžtingai vardija ltn. L. Gorodeckas ir teigia iš patirties žinantis, kad bus „gerietis“ ir demokratiškas vadas, nes yra įsitikinęs – karių motyvacija priklauso nuo vado elgesio su jais.

Inžinerijos bataliono informacija.
Asmeninės ltn. L. Gorodecko ir Inžinerijos bataliono nuotraukos.

Parašykite komentarą