Švietimas

Sugriovė mitus: agrosektorius kuria pažangius ateities sprendimus

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkis laužo stereotipus: įprastus metodus ir priemones keičia GPS sistemos, dirbtinis intelektas ir interneto ryšys. Tai savo pavyzdžiu patvirtina agro verslo, miškininkystės, inžinerijos, finansų ir išmaniųjų technologijų sričių profesionalai sėkmės istorijomis pasidalinę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuotoje diskusijoje „Tapk vienu, iš kuriančių pokyčius“. Išskirtinis turinys, kurį tik šiam renginiui pristatė vieni prestižiškiausių darbdavių šalies rinkoje patvirtino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės pasidalintą žinią: „Džiaugiuosi, kad jau dabar mūsų Akademijoje ruošiami specialistai, pagal pasaulio įdarbinimo agentūrų prognozes ir patenka į žemės ūkio profesijų „Top 10“. Tai – dronų technologai, hidrologai, žemės ūkio komunikacijos specialistai, maisto inovacijų kūrimo mokslininkai, tiksliosios žemdirbystės technologai, žemės ūkio ekonomistai ir verslo tendencijų prognozuotojai, agroekologai, laukinės gamtos kūrėjai, vertikalios žemdirbystės specialistai bei agrobiotechnologai“, – svarbias ateities specialybes, pabrėždama mokslo ir verslo partnerystės svarbą, pristatė kanclerė.

Ūkininkas – verslininkas ir ateities kūrėjas

Specialistai pastebi, kad darbas ūkyje vis dar siejamas su primityviais darbo principais ir atgyvenusiais mitais. „Lietuvos ūkininkas jau seniai yra nebe valstietis, o sėkmingas verslininkas,“ – tvirtina „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas. Jo nuomone, dirbant žemės ūkio technikos inžinieriumi nebeužtenka tik specifinių žinių: „Inžinierius yra kūrėjas, todėl reikia ne tik mokėti perprasti, kaip veikia sistemos, bet ir gebėti kurti ir veikti pagal tam tikrą logiką.“

Savo istorija tai įrodo ir nuosavą medelyną įkūręs Arvydas Rutkauskas. „Želdynėlio“ savininkas tvirtina, kad šiame versle atsiveria plačios galimybės kurti: „Medelynas nėra greitas verslas ir reikia turėti kantrybės, užsispyrimo ir aistros, kad gebėtum paskirstyti visą veiklą nuo kūrybos, produkto gaminimo iki realizacijos.“

Sėkminga Lietuvos įmonių patirtis griauna stereotipus ir apie tai, kaip mes įsivaizduojame mechaniko darbą. „Pamirškime purvą, senienas ir tepaluotas rankas. Dabartiniame versle viskas modernu ir švaru, naudojami pažangūs diagnostikos įrankiai, taikoma virtualios realybės funkcija, simuliatoriai, dirbama šiuolaikiškuose servisuose,“ – tikina „Baltic Agro Machinery“ serviso vadovas Kęstutis Andriulionis.

Traktorius važiuoja pats, miškai stebimi dronais

Profesionalai vieningai teigia, kad žemės ūkis – viena stabiliausių verslo šakų, kurios augimas nenuginčijamas. Dėl to, siekiant optimizuoti darbo procesus, naudojama pažangiausia technika. „Tai viena perspektyviausių sričių, kurioje reikia diegti išmaniąsias technologijas“, – įsitikinusi „Lytagra“ atstovė Daiva Launikonienė. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai Lukas Šapranauskas ir Gerda Baliulevičiūtė patvirtina, kad į ūkį žiūrima kitu kampu ir neatsiliekama nuo tendencijų: „Vykstame į įvairias parodas, renkame naują informaciją, kurią perduodame ūkininkams.“

Tikimasi, kad ūkių modernizavimas augs, tačiau šiuolaikiški sprendimai pritaikomi jau dabar: „Žemės ūkyje jau nebereikia vairuoti traktoriaus. Jis važiuoja pats ir panaudojant interneto ryšį perduodami visi reikalingi duomenys,“ – atskleidžia „Dojus Agro“ projektų vadovas Edvinas Navickas.

Lietuvoje kuriamas ir pažangus miškų ūkis: „Galime pasidžiaugti moderniausiais medelynais šalyje, moderniausia kankorėžių aižykla, naujausia medienos ruošos technika ir transporto priemonėmis, naujų technologijų diegimu, kaip GPS, dronai miškų stebėjimui ir pirmieji bandymai juos naudojant repelentų purškimui,“ – pasakoja Valstybinės miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Tvarus verslas, niekuo neatsiliekantis nuo užsienio valstybių

Kartu su verslo sėkme kyla ir iššūkiai. Vienas jų – aplinkos taršos problema ir klimato kaitos reiškinys, todėl įmonės jau dabar ieško būdų, kaip veikti tvariai, darant kuo mažiau žalos gamtai.

„Biržų žemtiekimo“ komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas įsitikinęs, kad galima išauginti ekologišką produktą nealinant gamtos: „Tvarios žemdirbystės formulė susideda iš tikslių ir išmanių technologijų, specialistų bei gamtos išteklių.“ Tai savo darbu įrodo ir „AUGA group“. „Prieš 5 metus, tuo metu vieną didžiausių žemės ūkio bendrovių, mes pilnai transformavome į ekologinį žemės ūkį ir ėmėmės ekologiškų produktų gamybos, kurie skirti galutiniam vartojimui,“ – pasakoja įmonės atstovas Gediminas Judzentas.

Lietuvos žemės ūkio verslas ne tik siekia tvarumo, bet ir niekuo neatsilieka nuo užsienio įmonių visose srityse. „Visa tai kas vyksta užsienyje, vyksta ir Lietuvoje: darbo kultūra, socialinė atsakomybė ir inovacijos yra mūsų DNR dalis,“ – dalijasi įmonės „DeLaval“ generalinis direktorius Albinas Šulinskas.  Savo pavyzdžiu tai įrodo „Dotnuva Baltic“ – visos įmonės atstovybės atitinka tarptautinį „Red excellence“ standartą, „Nando“ tyrimų centre gimstantys produktai iškeliauja į daugiau kaip 50 pasaulio valstybių, o „Agrochema“ lyderiauja skystų trąšų pardavime ir jau pelnė ne vieną apdovanojimą.

Plačios galimybės būsimiems specialistams

Visų įmonių atstovai vieningi – žemės ūkio verslui reikalingi iniciatyvūs, motyvuoti ir profesionalūs specialistai. „Atlikite praktikas, savanoriaukite, prisijunkite prie įvairių organizacijų, tikslingai naudokitės socialinėmis medijomis – tokiose veiklose įgyti įgūdžiai labai pravers ieškant karjeros galimybių ateityje,“ – būsimus specialistus drąsina „BDO auditas ir apskaita“ mokesčių skyriaus vadovas Tomas Karosas.

Baigus studijas įmanoma atsisėsti ir tiesiai į vadovo kėdę. „Reikia tik sau užduoti klausimą: ką padariau daugiau nei mano kursiokas?“ – tvirtina „Agrokoncerno grupės“ atstovė Rasa Šakauskienė. Jos nuomone, reikėtų nepatingėti išbandyti darbą vasaros atostogų metu, susipažinti su būsimomis darbo vietomis praktikos metu ir nuo pat pirmų dienų adaptuotis ir integruotis įmonėse.

Žemės ūkio specialistai reikalingi ne tik verslui, bet ir mokslui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovė, doktorantė Lina Šernaitė atskleidė, kad prieš pradėdama mokslinę veiklą turėjo klaidingą nusistatymą, kad tai tik mokslinių straipsnių rašymas: „Daug planuojame, tada keliaujame į laukus, šiltnamius, laboratorijas, kaupiame duomenis, juos apdorojame, rašome straipsnius ir projektus, siekdami sukurti naudingus dalykus ateičiai ir bendradarbiauti su verslu.“

 

Diskusija „Tapk vienu, iš kuriančių pokyčius“ – VDU ŽŪA Karjeros dienų dalis. Renginys skirtas studentams, siekiantiems susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems įgyti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su naujausiomis įmonių inovacijomis ir darbo kultūra bei moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, jų laukiančiomis specialybėmis ir kuriamomis inovacijomis, norintiems sužinoti apie perspektyviausias VDU ŽŪA siūlomas studijų programas. Virtualius renginio dalyvių stendus galite aplankyti https://www.expoacademia.lt/

 

Parašykite komentarą