Nuo žarnyno veiklos priklauso net 80 procentų žmogaus atsparumo ligoms. Žarnyne gyvenančios naudingosios bakterijos padeda efektyviai virškinti maistą, gaminti vitaminus, tačiau jei gerųjų bakterijų trūksta, prasideda įvairiausios ligos.
Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie žarnyno sveikatą ir kas padeda palaikyti tinkamas žarnyno funkcijas. Specialistai kalbėjo apie probiotikų ir prebiotikų svarbą bei kaip pats žmogus gali padėti sau ir užkirsti kelią virškinimo sistemos ligoms.
Ką reiškia virškinimo ir žarnyno problemos, nuo mažų dienų gerai žino dainininkė bei pedagogė Donata Virbilaitė.
Moteris neslėpė, kad būtent didžiulis pomėgis miltiniams produktams ilgus metus neleido jai gerai jaustis.
„Su žarnynu turiu problemų nuo vaikystės. Visuomet buvau pamišusi dėl miltų. Mėgau valgyti duoną, bandeles, batoną. Kai man buvo 7 metai, gulėjau ligoninėje, kurioje man buvo nustatyti virškinimo sutrikimai“, – pasakojo D. Virbilaitė
Žinoma moteris atskleidė, kad maisto produktai jos organizmą neigiamai veikdavo įvairiausiais būdais.
„Kiekvieną kartą mano organizmas reaguodavo skirtingai: tam tikri produktai skatindavo pilvo pūtimą, kiti – vidurių užkietėjimą, treti – rūgštingumą. Tai baisiausias dalykas, kuris mane kankino apie 6 metus. Žarnyno sveikata buvo visiškai pašlijusi. Man visuomet skaudėdavo pilvą, jį pūsdavo. Mano pilvas būdavo kaip arbūzas“, – apie sveikatos sutrikimus pasakojo dainininkė.
Greta visų virškinimo problemų moters gyvenime atsirado ir dideli galvos skausmai. Donata atsakymų ieškojo gydytojų kabinetuose, tačiau ligos priežastį atrado visiškai netikėtai.
„Pasirodo, galvos skausmai buvo susiję su žarnyno veikla. Kuomet sėdėjau pas neurologę kabinete, pro šalį ėjo gastroenterologė. Nugirdusi mūsų pokalbį ji pasiūlė išsitirti ir pas ją. Dabar visiems labai rekomenduočiau pasidaryti kiek tik įmanoma daugiau žarnyno virškinimo tyrimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris savo atrastą ligą ėmė gydyti iš esmės. Kaip Donata teigė, savijautos pagerėjimui pasitarnavo ir maisto racioną papildantys produktai.
„Iki to laiko, kol nepradėjau vartoti skaidulų bei gerųjų bakterijų papildų, kas iš tiesų palaiko virškinimą ir žarnyno veiklą, labai retai eidavau į tualetą. Tačiau kai pradėjau vartoti papildomus produktus, pamačiau, kad viskas sekasi daug geriau, organizmas pradeda valytis nuo blogųjų bakterijų ir šlakų. Visas šlamštas, kuris susikaupė, pagaliau išėjo iš manęs. Tuomet visiškai nustojo pūsti pilvą. Dabar jaučiuosi daug geriau. Man nebeskauda krūtinės ir nebekamuoja padidėjęs rūgštingumas. Pakeisti savo gyvenimą įmanoma. Tiesiog kasdien į savo racioną reikia pridėti papildomų sveikų dalykų“, – apie pokyčius pasakojo D. Virbilaitė.
Apie žarnyno problemas laidoje kalbėjo šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė. Pasak specialistės, dėl žarnyno sutrikimų gali būti kaltas ne tik žmogaus gyvenimo būdas.
„Turime daug pacientų, kurie turi problemų su virškinimu, pilvo pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Tam priežasčių gali būti labai daug: tam tikrų vaistų naudojimas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas. Tačiau jei nepageidaujami simptomai nėra ligos ar infekcijos požymis, tuomet galima įtarti disbakteriozę“, – kalbėjo gydytoja. J. Ivanauskienė.
Disbakteriozė – tai žarnyno mikrobiotos išsiderinimas, kai gerųjų žarnyno bakterijų yra per mažai, o blogųjų kiekis palaipsniui didėja ir galiausiai įsivyrauja.
Specialistė teigė, kad ši liga gali sukelti aibę įvairiausių organizmo sutrikimų.
„Manoma, kad mūsų organizme yra nuo 300 iki 400 rūšių gerųjų bakterijų. Gerosios bakterijos sudaro apie 4 kilogramus mūsų kūno svorio. Gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis mūsų organizme vadinamas mikrobiota. Jeigu ji sutrinka, dažnai net ir nesant labai rimtų virškinimo problemų, pacientą vargina tiek pilvo pūtimas, tiek nepastovūs viduriai. Tyrimai rodo, kad gerosios bakterijos – probiotikai – imuninei sistemai turi labai didelės įtakos“, – kalbėjo gydytoja. J. Ivanauskienė.
Gydytoja atskleidė priežastis, sutrikdančias gerųjų bakterijų balansą organizme.
„Besaikis antibiotikų naudojimas žudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas. Taip pat didelę įtaką žarnyno veiklai turi mityba. Jeigu valgoma daug lengvai įsisavinamų angliavandenių: saldumynų, miltinių produktų ir panašiai, mūsų gerosios bakterijos negauna sau reikalingų medžiagų – prebiotikų. Prebiotikai – tai terpė, kurioje dauginasi gerosios bakterijos – probiotikai. Ši terpė sukuriama su vartojamu maistu. Tyrimai rodo, kad papildomai naudojami probiotikai turi teigiamos įtakos mūsų imuninei sistemai. Todėl papildus su probiotikais verta būtų panaudoti net ir profilaktiškai“, – žiniomis dalinosi specialistė.
Gydytoja pasakojo, kaip nustatyti, ar nepageidaujami pojūčiai yra susiję su gerųjų bakterijų stygiumi organizme.
„Galima atlikti bakteriologinius tyrimus žarnyno mikroflorai nustatyti. Laboratorijose galima nustatyti tiek lakto, tiek bifido bakterijų kiekį. Reikia stebėti savo pojūčius. Jei atsiranda simptomai: pilvo pūtimas, nuovargio jausmas, dažnos peršalimo ligos, reikėtų susimąstyti, ar nebūtų verta išsitirti ir sužinoti, ar iš tikrųjų tų gerųjų bakterijų organizme yra pakankamai“, –pasakojo gydytoja J. Ivanauskienė.
Gydytoja patarė, kaip atstatyti gerųjų bakterijų lygį organizme.
„Kad būtų gera terpė daugintis gerosioms bakterijoms, organizmui reikalingos skaidulinės medžiagos, kuriose ir gyvena tos gerosios bakterijos – probiotikai. Galima valgyti žalius vaisius, daržoves, grūdinės kultūros produktus, pavyzdžiui, košes, kurios būtų kuo mažiau termiškai apdorotos“, – patarimais dalinosi gydytoja.
Visgi ne visada pavyksta maitintis taip, kad organizmas natūraliai išlaikytų pakankamą kiekį gerųjų bakterijų. Todėl mokslas išrado pagalbinių būdų, kaip žarnyną papildyti trūkstamu gerųjų bakterijų kiekiu.
„Sveikas rytojus“ – 12 val. per TV8 televiziją!
