Žmonės

Studijos Kauno kolegijoje tapo tvirtu pagrindu tolimesnei akademinei karjerai

Abiturientams priimant vieną svarbiausių sprendimų – renkantis aukštąją mokyklą, vis dar galima išgirsti dvejonių, ar kolegijoje įgytas išsilavinimas yra pakankamas ir gali tapti raktu į sėkmingą karjerą.

Tuo tarpu Kauno kolegijos absolventai tikina, kad šioje aukštojoje mokykloje prasidėjęs profesinis kelias atvėrė daugiau galimybių, praktiniais užsiėmimais grįstos studijos leido geriau pažinti save, o įgytas išsilavinimas padėjo toliau sėkmingai siekti mokslų daktaro laipsnio kitose aukštosiose mokyklose bei užimti vadovaujamą poziciją.

Ilgesnis karjeros kelias tapo pranašumu

Kauno kolegijos Karjeros centro vadovas Mindaugas Samuolaitis prisimena, kad Kauno kolegijoje planavo studijuoti tik metus, tačiau aukšta studijų kokybė, nuoširdus studento ir dėstytojo ryšys šį planą pakoregavo.

„Pirmiausia įstojau į universitetą, tačiau po trejų metų, supratęs, kad pasirinkta studijų programa – ne man, mečiau studijas ir perstojau į Kauno kolegiją. Nors kolegijoje planavau studijuoti tik metus, o persilaikęs egzaminą – vėl stoti į universitetą, tačiau buvau maloniai nustebintas vykdomų studijų kokybės, jaunų ir entuziastingų dėstytojų, nuoširdaus dėstytojo ir studento ryšio, praktinėmis veiklomis grįstų studijų. Dėl šių priežasčių mano vienerių metų planas peraugo į daugiau nei 15 metų – tiek laiko esu šios aukštosios mokyklos dalimi“, – prisimena Įmonių ir įstaigų administravimą baigęs M. Samuolaitis.

Kartu su bendraminčiais įsteigęs Kauno kolegijos alumnų asociaciją ir mokslų daktaro laipsnio šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete siekiantis M. Samuolaitis ne tik vadovauja Karjeros centrui, bet ir sėkmingai dėsto Lietuvos bei Belgijos aukštosiose mokyklose.

„Pedagoginės patirties turiu dėstant profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose. Yra tekę vesti mokymus tėvams, mokytojams, mokiniams, studentams, dėstytojams, verslo sektoriaus atstovams. Taip pat jau trečius metus iš eilės dėstau viename Belgijos taikomųjų mokslų universitete – esu samdomas kaip tarptautinis dėstytojas viso kurso dėstymui“, – pasakoja M. Samuolaitis, išbandęs save įvairiose projektinėse veiklose, vadovavęs savo įkurtai įmonei, dirbęs transporto dispečeriu bei transporto vadybininku-ekspeditoriumi.

„Kadangi viena iš mano sričių – karjeros valdymas ir projektavimas, abejoju, ar galėčiau mokyti kitus, jei pats viską būčiau teisingai pasirinkęs iškart. Nesėkmės, praradimai ir iš jų išmoktos pamokos yra patirtis, kuria galiu pasidalinti ir manau, kad karjeros kryžkelėje atsidūręs žmogus labiau pasitikės tuo, kuris pats buvo ne kartą pasirinkęs neteisingai. Manau, kad viskas buvo savu laiku ir tinkamai, džiaugiuosi, kad man sukrito tokios gyvenimo kortos“, – mintimis dalijasi M. Samuolaitis.

Studijos leido geriau pažinti save

Tuometinėje Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje Kompiuterinių procesų valdymą baigusi dr. Kristina Bespalova atskleidžia, kad pasirinktos studijos ne tik suteikė žinių, bet leido geriau pažinti save.

„Kai rinkausi studijas, buvau savęs pažinimo kelyje. Aš manau, kad tai buvo labai gera patirtis, kuri man leido tapti tokia, kokia esu dabar, suteikė pasitikėjimo savimi, padėjo suprasti, ko noriu siekti gyvenime“, – pasakoja šiuo metu Kauno kolegijos Studijų ir taikomųjų mokslų departamentui vadovaujanti dr. K. Bespalova.

Pašnekovė džiaugiasi, kad Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje baigtos studijos ne tik nesutrukdė kilti karjeros laiptais, bet priešingai – atvėrė naujas galimybes.

„Baigusi studijas gavau kvietimą dirbti Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje, kuri metų bėgyje tapo Kauno kolegija. Čia profesinę veiklą pradėjau dirbdama inžinierės pareigose, o šiuo metu esu Studijų ir taikomųjų mokslų departamento vadovė.

Paauginusi vaikus nusprendžiau toliau studijuoti ir 2007 m. universitete įgijau Informatikos inžinerijos bakalauro laipsnį, 2009 m. – Informatikos inžinerijos magistro laipsnį, o 2015 m. – Informatikos mokslo krypties mokslų daktaro laipsnį“, – savo karjeros kelią prisimena dr. K. Bespalova ir priduria, kad Kauno kolegijoje (tuometinėje Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje) baigtos studijos leido pažinti visiškai naują sritį, atvėrė naujas galimybes ir praplėtė suvokimą, o kelias link mokslų daktaro laipsnio ir darbinė patirtis leido sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų, suteikė pasitikėjimo savimi, atvėrė dar daugiau galimybių.

Pirmoji Lietuvoje Meno doktorantūros studijas baigusi baldų dizainerė Lietuvoje

Interjero elementų konstravimo ir gamybos studijas, padėjusias pomėgį paversti darbu, šiuo metu Kauno kolegijos Menų akademijai vadovaujanti dr. Inga Valentinienė prisimena kaip suteikusias žinių, kurių tuo metu negalėjo pasiūlyti jokia kita aukštoji mokykla.

„Didžiausias šios specialybės privalumas buvo tas, kad perteikiamos žinios apėmė net tris sritis: dizaino (meno), technologijų (gamybos) ir konstravimo (inžinerijos). Žinojau, kad kitose aukštosiose mokyklose nebuvo analogiškų studijų programų. Net, iš dar tuomet, menkos profesinės patirties suvokiau, kad dizaineriui tik meno dalykų išmanymo ir gražių vizualizacijų kūrimo įgūdžių tikrai nepakanka“, – priežastis, kodėl pasirinko studijas Kauno kolegijoje, vardija dr. I. Valentinienė.

Iš studijų pasiėmusi viską, ką galėjo – nuo praktikų baldų fabrikuose iki floristikos užsiėmimų po paskaitų, dalyvavimo įvairiuose renginiuose ir parodose, Menų akademijos vadovė dar studijų metu gavo pasiūlymą dirbti Kauno kolegijoje.

„Dar studijuodama Kauno kolegijoje pradėjau dirbti katedros sekretore, o iškart po studijų baigimo gavau pasiūlymą pasilikti ir pradėti dėstyti. Man tai skambėjo kaip didžiulis pripažinimas ir įpareigojimas tobulėti, todėl pasirinkau vieninteles tuo metu Meno srities neakivaizdines – Dailės pedagogikos – studijas Šiaulių universitete (ŠU). Baigusi šias studijas, magistro laipsnį įgijau Vilniaus dailės akademijoje (VDA), kur po sėkmingai įveiktų Dailės studijų taip pat buvau pripažinta – gavau pasiūlymą studijuoti doktorantūroje. Taip likimas susiklostė, kad esu pati pirmoji, baigusi Meno doktorantūros studijas baldų dizainerė Lietuvoje. Dizaino srities daktaro laipsnio mūsų šalyje tiesiog nebuvo galimybių įgyti ir, beje, nesu tikra ar iki šiol yra daugiau meno daktarų, apgynusių disertaciją baldų dizaino srityje“, – pasakoja dr. I. Valentinienė ir priduria, kad jei reikėtų rinktis iš naujo – savo karjeros kelią vėl pradėtų nuo studijų Kauno kolegijoje.

„Studijos, pradėtos Kauno kolegijoje, tęstos kitose aukštosiose mokyklose, leido įsilieti į mokslo ir meno bendruomenę, dalyvauti aukšto lygio mokslo ir meno projektuose, dirbti dizaino ir technologijų srities eksperte. Darbą ir studijas visuomet lydėjo kūrybinių darbų parodos bei žiniasklaidos susidomėjimas. Teko apie save išgirsti reklamuojant baldų parodą „Litexpo“, pačiai dalyvauti radijo ir televizijos laidose. Ir tai motyvuoja bei įkvepia naujiems planams“, – pokalbį užbaigia Menų akademijos vadovė dr. I. Valentinienė.

Parašykite komentarą