Miestas

Specialistai, kurių deficitas auga net ir pandemijos metu

Atėjusi pandemija ir jos pirmoji banga daugeliui tapo priverstinėmis atostogomis, o vėl augantis atvejų skaičius grasina dar kartą sustabdyti pasaulio ekonomiką. Visgi, kelių inžinieriai neturi laiko kada atsipūsti ir dirba be perstojo, o jų paklausa kasmet tik auga.

Startuoja su 1000 eurų atlyginimu

Pasauliui prilėtinus savo apsukas, kelių inžinieriai ir visas sektorius savo darbų apimčių nemažina. Valstybė skelbia, kad kelių sektoriui skirs 150 mln. eurų, tikintis, kad tai gali paskatinti ekonomikos atsigavimą po pandemijos, todėl panašu, kad šios srities specialistų paklausa išaugs ar bent nesumenks.

Pasak AB „Kauno Tiltai“ vadovo Aldo Rusevičiaus, kelių inžinierių deficitas yra labai ryškus ir kasmet didėja, nors dar „žali“ specialistai startuoja su 1000 eurų atlyginimu į rankas.

„Kalbant apie kelių inžinerijos specialybę, deja, bet ryškus šios profesijos atstovų stygius. Tą girdime ir iš specialistus rengiančių švietimo įstaigų, regime ir iš praktikos. Kaip darbdavys, galime pasakyti, kad rasti ne tik tinkamą išsilavinimą turintį, bet ir motyvuotą, patyrusį arba norintį išmokti kandidatą šiandien – nemenkas atrankų iššūkis mūsų sektoriuje personalo kolegoms.

Visuomenėje vis dar jaučiamas neproporcingas dėmesys atskirų sričių studijų programoms, socialiniams mokslams ir kt. Deja, kelių inžinerija patenka tarp tų studijų specialybių, apie kurias nepelnytai galvojama kaip apie neįdomias ir neperspektyvias.

O, juk kelių inžinerijos absolventas gali rinktis darbo pobūdį, atsižvelgdamas ir į savo asmenines savybes. Galima sėkmingai siekti kelių projektuotojo karjeros, administruoti transporto infrastruktūros projektus, dirbti statybų objektuose privačiame ar valstybiniame sektoriuje, tapti techninės priežiūros specialistu, sąmatininku ar karjerą tęsti įmonių laboratorijose.

Jeigu palygintume, kaip keitėsi kelių inžinerijos darbo pobūdis ir priemonės, pamatytume, koks milžiniškas progresas įvyko visose kelių inžinerijos grandyse. Modernios, itin tikslios projektavimo, geodezijos programos, mechanizmuose įdiegtos skaitmeninės technologijos, georadarai ir kitos šiuolaikinės technologijos leidžia darbus atlikti operatyviai, saugiai, kokybiškai. Natūralu, kad ir specialistai jau nebėra tik primityvūs komandų ir rankinio darbo vykdytojai. Šiandien kelių inžinieriai yra išmanūs, strateguojantys, besinaudojantys technologijų teikiamais privalumais“, – sako AB „Kauno tiltai“ vadovas.

Rusevičiaus teigimu, šios srities specialistų darbų ir numatytų projektų nesustabdė net ir visą pasaulį sudrebinusi pandemija. AB „Kauno tiltai“ kompanijos vadovui pritaria ir Kauno technikos kolegijos Kelių inžinerijos programos kuratorė Regina Motienė.

„Didžioji dauguma verslo sektorių patyrė didelius nuostolius, nes buvo sustabdyti projektai, darbuotojai negalėjo eiti į darbą, sulėtėjo darbų tempas arba net prasidėjo bankroto procesai. Tačiau būtent kelių inžinieriai galėjo tęsti savo darbus, nes eismo srautai sumažėjo, darbai vyksta gryname ore, galima laikytis saugių atstumų.

Tai turėjo pastebėti ir miestiečiai, kad šiuo metu yra vykdoma itin daug projektų, o jų pradžia buvo per patį pandemijos įkarštį. Visgi, net ir tai nepadeda parodyti jauniems žmonėms, jog tai perspektyvi ir paklausi profesija, kurios specialistų darbdaviams reikia jau šiandien”, – teigia dėstytoja.

Specialistų trūkumą didina stereotipai

Specialistės teigimu, didelis darbuotojų deficitas susidarė dėl prasto ir įsisenėjusio specialistų įvaizdžio, kurį šiandien gerina tiek aukštosios mokyklos, tiek ir verslas, kuris dėl specialistų trūkumo kenčia, bene, labiausiai.

„Daugelis kelių inžinierius įsivaizduoja kaip vyrus oranžiniais darbo kostiumais, kasdien dirbančiais su kastuvais. Tačiau šiandienos specialistas ir tas, kurį mūsų kolegija pradėjo ruošti dar prieš šimtą metų, skiriasi kardinaliai.

Šiandien mes rengiame aukšto profesinio lygmens specialistus, kurie praktinių žinių semiasi didžiausiose Lietuvos kompanijose, stažuojasi užsienyje, moka kelias užsienio kalbas.

Taip pat reikia suprasti, kad į šią profesiją ateina naujos kartos žmonės, kurie privalo mokėti dirbti visomis technologijomis. Pasikeitė ir visa darbo aplinka. Dabar jau niekas su liniuotėmis ir kalkuliatoriais nebeskaičiuoja. Visuose projektuose dirba dronai, kurie padaro 3D nuotraukas, įvairių pjūvių, o skaičiavimus atlieka automatiškai ir greitai.

Kelių inžinierius turi mokėti naudotis technologijomis, jas integruoti į skirtingus darbo procesus. Rankinio darbo nebeliko. Kelių inžinierius turi būti aukštos kompetencijos operatoriumi ar tapti darbų vadovu, apimančiu labai daug funkcijų. Tuo pačiu reikia ir bendrųjų kompetencijų, gebėjimo valdyti komandą, braižyti, planuoti, projektuoti, valdyti geodezinius įrankius“, – tvirtina R. Motienė.

Pasak R. Motienės, dar vienas stereotipas, kuris didina specialistų deficitą – kelių inžinerija yra skirta tik vyrams. Tai tikrai tėra tik mitas, kurį paneigia gausus būrys moterų specialisčių, dirbančių šiame sektoriuje ir studijuojančių Kauno technikos kolegijoje.

Tad ruošiant šių dienų šių dienų specialistą, reikia ne novatoriškai dirbti su studentais, bet ir laukti viso sektoriaus indėlio, neigiant mitus, skiriant vardines ir skatinamąsias stipendijas ar net įkuriant profesijos populiarinimui skirtas akademijas.

Parašykite komentarą