Žmonės

Slaugytojų poreikis kasdien vis didėja

Pandemija sukrėtė ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą bei atskleidė nemažai jos sopulių. Vienas tokių – kasdien vis augantis slaugytojų deficitas. Skaičiuojama, kad jų poreikis 2028 metais Lietuvoje  viršys 7000.

Augantis slaugytojų poreikis  

Slaugytojai – ypatinga specialistų grupė, kuri visuomet yra arčiausiai paciento. Jie sudaro apie 50 proc. visų sveikatos priežiūros darbuotojų daugelyje šalių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visoje planetoje bet kurią minutę pagalbą suteikti žmogui yra pasirengę apie 6 mln. slaugos specialistų, tačiau jau dabar juntamas bendrosios praktikos slaugytojų trūkumas.

Pasak Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanės Ingridos Kupčiūnaitės, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiniais duomenimis – 2030 m. slaugytojų, gydytojų ir akušerių trūkumas pasaulyje gali siekti iki 9,9 mln. Tuo tarpu Lietuvoje slaugytojų trūksta jau šiandien.

„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) sukūrė ,,Medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelį“, kuris atlieka Lietuvoje parengiamų ir dirbančių sveikatos specialistų pasiūlos ir paklausos analizę ir prognozavimą iki 2028 metų.

Tyrimo metu apskaičiuota, kad iki 2028 metų Lietuvoje trūks 7350 slaugytojų. Šiuo metu slaugytojų ir gydytojų santykis Lietuvoje yra nepatenkinamas. Lyginant Europos Sąjungos rodiklius, ten vienam gydytojui tenka 3,4 slaugytojo, tuo tarpu Lietuvoje tas santykis – 2,6 slaugytojo.

Bendrosios praktikos slaugytojų visuomet trūko, tačiau paskutiniais metais poreikis didėja ir artimiausiu metu dar didės. Nors moksleiviai ir domisi visomis sveikatos mokslų studijų grupių programomis, o Bendrosios praktikos slaugos studijų programa yra viena iš populiariausių programų būsimų studentų tarpe, tačiau to nepakanka esamui poreikui rinkoje patenkinti”, – sako I. Kupčiūnaitė.

 

Deficitas – regionuose

 

Kolegei pritaria ir Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė, kurios teigimu, didžiausias poreikis šiuo metu yra regionuose.

„Poreikis yra visur, tačiau labiausiai juntamas regionuose. Didmiesčiuose yra kitas gyventojų tankumas, ten yra daugiau norinčių gyventi ir ateitį kurti jaunų žmonių, ir patyrusių specialistų, todėl situacija geresnė.

Regionuose visada sudėtingiau pritraukti specialistus. Mes Uteną kol kas aprūpiname. Kasmet paruošiame vidutiniškai 50 slaugytojų. Šiemet paruošėme 80 ir jau visi specialistai turi darbus. Utenoje lieka 5-6. Dalis išvyksta į didmiesčius, dar dalis – į užsienio valstybes. Pavyzdžiui, Zarasuose, Ignalinoje, Visagine jau yra slaugytojų trūkumas, tačiau nebeturime, ko pasiūlyti.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors specialistų ir reikia, valstybė finansavimo tam neskiria. Dalis žmonių mokosi už savo pinigus, o vėliau nori, kad studijos atspirktų, todėl daug absolventų emigruoja.

Pavyzdžiui, Latvijoje yra valstybinis užsakymas, gaunamos kvotos ir ruošiamas reikalingas skaičius. Reikia atsižvelgti į tai, kad yra pandemija, visuomenė sensta ir šių specialistų reikės vis daugiau.

Todėl būtina sutvarkyti teisės aktus, krūvius, darbo užmokestį, taip pat reikia suvienodinti sveikatos ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijų reikalavimus, ką Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) bando padaryti jau daugelį metų“, – siūlo D. Šakalytė.

Pandemija iškėlė profesijos aktualumą

Alytaus kolegijos direktoriaus Sigito Naruševičiaus nuomone, slaugytojų poreikį itin išryškino atėjusi pasaulinė pandemija ir augantys iššūkiai sveikatos sektoriuje. Kolegijos Bendrosios praktikos slaugos studijų programos inspiratoriais tapo regiono socialiniai partneriai.

 

„2015 m. apie pandemines situacijas dar niekas negalvojo, tačiau jau buvo garsiai kalbama, kad slaugytojų reikės ir reikės daug. Mūsų studijų programa buvo inspiruota Alytaus, Varėnos, Druskininkų ir Lazdijų ligoninių vadovų ir paremta miesto savivaldybės, įrengiant laboratorijas bei perkant techniką.

 

Svarbu yra pabrėžti, kad pirmaisiais metais didžioji dalis šios studijų programos studentų buvo jau praktinę patirtį turintys žmonės, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose.

Jie turėjo bendrą supratimą apie kai kuriuos procesus ir juos tereikėjo nukreipti tam tikra kryptimi. Taip pat tokie studentai praktikai labai praturtina kursą ir savo patirtimi, kuria pasidalina su kolegomis.

Nemaža dalis besimokiusiųjų buvo gimusių 1958-1962 metais. Dabar jau turime daug jaunesnių studentų, kurie puikiai moka užsienio kalbas. Šioje vietoje atsiranda emigracijos iššūkis, nes jauniems žmonėms nebėra problemų išmokti kitą kalbą, jie nebijo keisti gyvenamosios vietos, todėl Vyriausybė ir visi turime atsisukti į šį sektorių, jei specialistus norime ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims“, – situaciją pristato S. Naruševičius.

Požiūris keičiasi pamažu

Valstybinės Šiaulių kolegijos Biomedicinos mokslų katedros vedėjos Aleksandros Sakalauskienės teigimu, visuomenės požiūris į profesiją keičiasi ir dėmesys jai auga.

„Moksleiviai slaugytojo profesija domisi gana aktyviai, kasmet organizuojama net keliolika renginių, skirtų Šiaulių regiono mokyklų moksleiviams pagal jų pageidavimą. Planuojant priėmimą į Bendrosios praktikos slaugos studijų programą, numatoma priimti daugiau nei 50 būsimų studentų, tiek paprastai ir įstoja. Tai viena iš populiariausių studijų programų kolegijoje.

 

Galima teigti, kad slaugytojo profesijos prestižas visuomenėje yra pakankamai aukštas. Visuomenės ir kitų sveikatos priežiūros specialistų požiūris pasikeitė Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir buvusios medicinos sesers profesijai pasikeitus į slaugytojo.

Šiuolaikinis slaugytojas – aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją ir teisę dirbti savarankiškai arba komandoje su gydytoju ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Slaugytojai savo elgesiu formuoja profesijos įvaizdį visuomenėje, ypatingai COVID-19 epidemijos kontekste, slaugant sunkios būklės pacientus, tad profesijos prestižas tapo dar akivaizdesniu”, – sako A. Sakalauskienė.

Kolegę papildo ir Alytaus kolegijos vadovas, kurio nuomone, požiūris į slaugytojus yra ženkliai pasikeitęs ir judama teisinga kryptimi.

„Pamažu vejamės Vakarų Europą. Visgi, augti dar tikrai yra kur. Iš asmeninių savo stažuočių ir patirties galiu patvirtinti, kad Europoje slaugytojai yra itin vertinami, o kartais ir labiau nei gydytojai, nes slaugytojas su ligoniu praleidžia daug daugiau laiko.

Pavyzdžiui, Belgijos Kortriko ligoninėje slaugytojai dirba su išmaniaisiais darbastaliais, kuriais atvažiuoja į palatą. Pirmi apžiūri pacientą po nakties, jei reikia nufilmuoja ar padaro garso įrašą, kurį nusiunčia gydytojui. Gydytojas įvertina medžiagą ir priima sprendimus dėl gydymo taktikos, galbūt keičia vaistus. Slaugytojas savo ruožtu operatyviai atlieka pakeitimus.

Taip pat visada jo kišenėje yra pagalbos pultelis, kuriam užsidegus, skubama pas pacientą. Tad šie specialistai yra itin vertinami ir gerbiami. Pamažu situacija keičiasi ir pas mus, ir pati profesija auga“, – teigiamus pokyčius mato S. Naruševičius.

Parašykite komentarą