Dvylikoje Lietuvos savivaldybių įgyvendinamas analogų neturintis socialinis projektas „Kartu mes galime“, kurio tikslas yra ugdymo įstaigose nustatyti bet kokį smurtą patyrusius vaikus bei padėti jiems sustiprėti emociškai.
Jau ir Lietuvoje
Du metus truksianti iniciatyva veikia Alytuje bei Joniškio, Kretingos, Pasvalio, Šilutės, Ukmergės, Jonavos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Varėnos rajonuose.
Projekto metu adaptuojamos JAV sukurtos, įrodymais grįstos metodikos, padedančios mažinti ankstyvuosius po patirto smurto atsirandančius simptomus – nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą. Šios gerų rezultatų pasiekiančios „Cognitive intervention for trauma in schools“ (CBITS) ir Bounce back metodikos yra sėkmingai naudojamos JAV, Japonijoje, Australijoje, o, projekto dėka, yra prieinamos ir Lietuvos specialistams bei vaikams.
Smurtą, pasak mokslininkų, moksleiviai, kartais patys to nesuprasdami, patiria įvairiose vietose – namuose, socialiniuose tinkluose ir internete, mokykloje, bendruomenėje.
Pavyzdžiui, televizija, vaizdo žaidimai bei žiniasklaida tam tikrą smurtą demonstruoja ir komunikuoja nuolatos. Apskaičiuota, kad iki kol vaikas sulaukia 18-os metų, per televiziją pamato apytiksliai 200 tūkstančių smurto atvejų (Huston, 1992). Netgi emociškai stabiliam, namuose be smurto augančiam vaikui, tokia įtaka sukelia neigiamus jausmus ir veda subjektyvaus požiūrio į pasaulį, kaip pavojingą bei nesaugią vietą.
Pirminiai ankstyvieji simptomai, kaip reakcija į traumuojančias patirtis, pasireiškiantys vaikams yra potrauminio streso, depresijos bei nerimo simptomai, kurie gali iššaukti miego sutrikimus, atsiskyrimą nuo socialinės aplinkos, dėmesio praradimą mokyklai, draugams bei dalykams, kurie anksčiau teikė malonumą. Laiku negavus pagalbos ir neužkirtus kelio simptomų progresavimui, jie gali stipriai įtakoti vaiko elgesį: jis gali būti linkęs į nuolatinę depresiją ar agresiją, pasiduoti žalingiems įpročiams, leistis į rizikingus lytinius santykius, gali pasireikšti destruktyvios mintys ir delinkventinis elgesys.
Pagalba – mokykloje ir nieko nekainuoja
„Kartu mes galime“ projekto koordinatorė Ieva Balaišė teigia, kad JAV kurtos metodikos, kurios adaptuojamos Lietuvoje, skiriasi nuo daugelio kitų pagalbos mechanizmų, nes turi tris esminius bruožus. Pirma – metodika pati apklausų būdu identifikuoja savo tikslinę grupę. Taip smurtą patyrę vaikai išvengia nemalonių jausmų, nes nereikia patiems ieškoti pagalbos savo psichinei sveikatai gerinti.
Be to, metodika t.y. profesionali psichologinė pagalba yra taikoma vaikui patogioje aplinkoje – mokykloje. Tokiu būdu išvengiamas logistikos aspektas – vaikui nereikia važiuoti, eiti ar kitaip nuvykti pas psichologą. Trečias svarbus aspektas – metodika yra nemokama ir ją taikant išvengiamas finansinis barjeras, nes profesionalios psichologų paslaugos šiuo metu yra populiarios, brangiai apmokamos ir sunkiau prieinamos mažesnėse savivaldybėse.
„Turime apie 100 į projektą užsiregistravusių specialistų iš 12 Lietuvos savivaldybių – mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, kurie gauna visą reikiamą medžiagą, pirmuosius ir turbūt vienintelius šios metodikos mokymus Lietuvoje. Taip pat ugdymo įstaigoms išsiunčiame ir projekto motyvacinę medžiagą, kurioje jaunimą aktyviai skatiname atsisakyti smurto, patyčių, gyventi taikiau ir saugiau, o žinant smurto atvejus ar asmenį, kuriam reikėtų pagalbos, nelikti abejingiems“, – sako I. Balaišė.
Anot jos, projekto pradžioje buvo išversta, paruošta, atspausdinta, specialistams išsiuntinėta CBITS teorinė medžiaga – knyga. Po teorinės dalies vyko CBITS metodikos praktiniai nuotoliniai vaizdo mokymai, o nuo šių mokslo metų pradžios specialistai veda intervencijas ugdymo įstaigose.
Džiaugiasi pirmaisiais rezultatais
„Mokiniams iš pradžių buvo nelengva įvardinti jausmus, aptarti traumines situacijas. Vėliau reakcija pasikeitė. Mokiniai labiau atsivėrė, atsirado pasitikėjimas savimi, manimi ir vienas kitu. Pastebėjau teigiamų emocijų ir elgesio pokyčių, – kalba Joniškio „Aušros“ gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Bulzgienė, – Labai gerai, kad yra pateikta konkreti, aiški, suprantama metodinė medžiaga, užduotys. Patinka „Jausmų termometro“, „Karštosios kėdės“ metodai ir kt.“.
Jai pritarė VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus socialinė pedagogė Rasa Petrauskienė, kad mokymai buvo labai naudingi.
„Kiekvienas žinome, kad mūsų, kaip mokyklos bendruomenės atstovų pareiga padėti vaikui ir paaugliui turėti pilnavertę, taikią kasdienybę, emociškai stiprią sveikatą, tačiau dažnai trūkstame idėjų, naujovių, kaip tai užtikrinti. Mokymuose sužinojau kaip galima atpažinti vaikus, patyrusius bet kokias smurto formas“, – tvirtina pašnekovė.
Savo įžvalgomis pasidalino ir Varėnos „Ąžuolo gimnazijos“ vyr. socialinė pedagogė Ramunė Varanauskienė. Pasak jos, pradžioje į intervencijas paaugliai žiūrėjo labai atsargiai.
„Pastebiu, kad jiems patinka individualūs seansai, atsipalaidavimo pratimai. Aišku, reikėjo laiko, kad vaikai pradėtų atvirai kalbėti. Šita programa naudinga, nes po pandemijos mokiniai jaučia baimes“, – sako R. Varanauskienė.
Visuomenė tampa nepakantesnė smurtui
Vaiko teisių gynėjams kasmet gaunant vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2019 m. nuo įvairių rūšių smurto nukentėjo 3411 vaikų, 2020 m. – 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, 2022 m. – 2803. Pernai nustatytuose smurto atvejuose daugiau nei pusę jų sudarė fizinis smurtas. Daugiausia visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad su vaikais dažnai netinkamai elgiasi patys artimiausi jiems žmonės.
„Džiugina, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui. Kita vertus, nors visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonės supranta, jog prieš vaikus negalima smurtauti, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą. Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas. Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Greta Bliutaitė.
Projekto „Kartu mes galime“, kuris finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo ir priklauso programai „Sveikata”, vienas iš tikslų yra mažinti ankstyvuosius potrauminio streso ir depresijos simptomus, pasireiškiančius smurtą patyrusiems vaikams. Jo vykdytojas – VšĮ „Gralio projektai“. Projekto vertė – 247 997 eurai.
Įgyvendinant programą „Sveikata” Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse bei gerinti vaikų ir jaunimo gerovę. Joje numatytos priemonės suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti įrodymais pagrįstas intervencijas, modernias mokymo programas ir tobulinti tarpsektorinį bendradarbiavimą siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams ir jaunimui. Programos įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
