Naudinga žinoti

Šiuolaikinėje onkologijoje aktualios dvi pagrindinės problemos, tačiau galimybių jų sprendimui yra

Kasmet vasarį, minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, atsigręžiame į vieną esminių kiekvienos šalies sveikatos sistemos iššūkių. Tai siekis užkirsti kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams, kasmet nusinešantiems apie 1,3 mln. gyvybių visoje Europoje. 2020 m. Europos Komisija paskelbė kovos su vėžiu planą, kuriame svarbiausi keturi aspektai – prevencija, ankstyva diagnostika, gydymas ir tolesnė paciento priežiūra.  

Remiantis Europos Sąjungos sveikatos būklės ataskaitomis, vėžys yra pripažįstamas viena iš pagrindinių priešlaikinių mirčių priežasčių. Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, onkologinės ligos paveikia visus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Liga dažniausiai labai netikėtai ir skaudžiai paveikia kiekvieno sergančio žmogaus ir jo artimųjų gyvenimus. Tai, be abejonės, turi įtakos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir šalių sveikatos sistemoms, socialinėms problemoms, ekonomikos našumui.

„Šiandien Europa turi vieningą kryptį kovoje su onkologinėmis ligomis, o mokslo pažanga leidžia įgyvendinti numatytus planus. Todėl kiekviena šalis, įskaitant Lietuvą, turi siekti, kad šiuolaikiniai gydymo ir diagnostikos metodai onkologinėmis ligomis sergančius pacientus pasiektų laiku. Šiuo metu, net ir pandemijos sąlygomis, su onkologinėmis ligomis susiję klausimai yra sprendžiami tiek Lietuvoje, tiek visoje ES – vyksta konsultacijos su ekspertais, sprendžiama, kaip pagerinti onkologinių ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką, gydymą, pritaikytą individualiam pacientui, ir kaip spręsti pacientų gyvenimo kokybės klausimus, – sako A. Gaižauskienė.

Galimybė kontroliuoti mirtingumą

„European Journal of Cancer“ duomenimis, 2018 metais Europoje buvo diagnozuoti 3,9 mln. naujų vėžio atvejų. Tais pačiais metais piktybiniai navikai pražudė net 1,9 mln. Europos gyventojų.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės Prof. Elonos Juozaitytės teigimu, šiuolaikinėje onkologijoje galima išskirti dvi pagrindines problemas – didėjantį sergamumą onkologinėmis ligomis ir beveik nesikeičiantį mirtingumą nuo piktybinių navikų.

„Sergamumą galima sumažinti, visų pirmą išaiškinant ir paskelbiant vėžio rizikos veiksnius bei vykdant pirminę navikų profilaktiką, taip pat šviečiant visuomenę, kas yra žalinga, ko reikėtų vengti, kaip rekomenduojama gyventi. Tačiau sergamumą kontroliuoti labai sunku, nes čia susiduriame su visa įvairove gyvensenos ypatumų, kurie neretai tampa rizikos veiksniais – tai ir nutukimas, ir žalingi įpročiai, ir mažas fizinis aktyvumas. O po sveikos gyvensenos eina dar daug kitų dalykų“, – sako profesorė.

Pasak prof. E. Juozaitytės, mirtingumą kontroliuoti šiandien yra lengviau, kadangi tam įtakos turi mokslo pažanga ir vis atsirandančios naujos diagnostikos ir inovatyvios gydymo galimybės.

„Mirtingumo kontrolė atsiremia į atrankines patikros programas, kai galime anksti diagnozuoti vėžį, ankstyvos diagnostikos galimybes ir, žinoma, šiuolaikinį gydymą – naujus metodus, inovatyvius medikamentus, naujausią aparatūrą ir kitas priemones. Šiuolaikinės biotechnologijos, nanomedicinos, genomikos ir informacinė revoliucija sudaro naujas galimybes ir kelia naujus uždavinius onkologijos vystymuisi“, – tikina prof. E. Juozaitytė.

Mokslo pažanga keičią požiūrį į gydymą

Nuolat tobulėjant moksliniams tyrimams ir atsirandant naujoms pažangioms gydymo galimybėms, didėja supratimas, kad onkologinių ligų gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant ir į genetinius pakitimus. Tai reiškia, kad pagal ištirtus genetinius parašus, genų pokyčius, pacientui individualiai galima paskirti tam tikrą terapiją.

„Šiandien nebepakanka žinoti tik klinikines ligos charakteristikas, turime pažvelgti giliau. Jau galime ištirti genus, kurie tampa taikiniais ir pagal tai kuriami vaistai, leidžiantys blokuoti tuos taikinius ir kontroliuoti ligą. Būtent biologijos, biochemijos ir genetikos mokslų pažanga sudaro galimybes, pirmiausia, surasti konkretaus naviko patogenezėje patologinę grandį ir tuo pačiu parinkti veiksmingiausią konkretaus onkologinio paciento priešnavikinį gydymą“, – teigia prof. E. Juozaitytė.

Prof. E. Juozaitytės teigimu, tokie tyrimai, kurie taip pat yra taikomi ir Lietuvoje, turi didžiulės įtakos tolesniam medicinos vystymuisi ir kovai su onkologinėmis ligomis. Kartu su jais atsirado galimybės užtikrinti pacientams inovatyvų gydymą, kai liga yra išplitusi ir nepasiduoda įprastam gydymui.

„Daugelio vaistų negalėtume skirti, jeigu nebūtų atlikti tam tikri genetiniai paveldimumo ir vėžio genomo tyrimai. Nebūtų prieinamos ir šiandien Lietuvos pacientams sėkmingai taikomos taikinių terapijos, imunoterapija, biologinė terapija. Būtent šie gydymo metodai, individualiai taikomi onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, prailgino ne vieno sergančiojo gyvenimą ar palengvino jo kokybę. Negana to, tokie tyrimai suteikia dar daugiau galimybių pacientams – kai kuriais atvejais net ir negalint paskirti reikiamo gydymo, galima jam suteikti informacijos apie vykdomus klinikinius tyrimus, kuriuose jis galėtų dalyvauti ir gauti naujausius vaistus“, – sako prof. E. Juozaitytė.

Pasak profesorės, individualizuotas onkologinių pacientų gydymas gali būti naudingas visiems sveikatos sistemos dalyviams. Pacientai gautų geresnius gydymo rezultatus, o kartu pagerėtų ir jų gyvenimo kokybė, gydytojai turėtų didesnį įrodymais grįstų gydymo sprendimų pasirinkimą ir su tuo susijusią efektyvesnę pacientų priežiūrą. Taip pat dėl geresnių gydymo rezultatų padidėtų pacientų pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema, o valstybės požiūriu tai būtų ekonomiškai naudinga dėl efektyviau panaudojamų sveikatos priežiūros sistemos išteklių.

 

Parašykite komentarą