Karyba

Siekta menkinti 1991 m. Sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę

Nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų vertinimu sausio mėnesį pastebėtas išaugęs neigiamos informacinės veiklos atvejų skaičius. Bendrai per sausio mėnesį užfiksuoti 375 atvejai, turintys informacinių atakų požymių, lyginant su ankstesniu mėnesiu per sausį neigiamos informacinės veiklos intensyvumas padidėjo – gruodžio mėnesį buvo užfiksuota 320 atvejų.

Sausį daugiausiai Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamuose šaltiniuose dominavo dvi pagrindinės temos – siekta menkinti 1991 m. sausio įvykių metu apgintą Lietuvos nepriklausomybę bei šalies poziciją užsienio politikos klausimais. Pagrindiniai nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiai, iššaukę prieš Lietuvos valstybę nukreiptą informacinę veiklą, buvo Lietuvoje vykę Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečio minėjimo renginiai, įstatymų pataisų dėl sanatorijos „Belorus” situacijos priėmimas, taip pat trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų bendras pareiškimas dėl Rusijos Federacijos opozicijos lyderio Aleksėjo Navalno suėmimo. Neliko nepastebėtas ir Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo įtraukimas į nepageidaujamų asmenų Lietuvos Respublikoje sąrašą, dėmesio taip pat susilaukė naujai išrinkto JAV prezidento Joe Bideno priesaika.

Neigiama komunikacija apie Lietuvą skleista daugiausiai pasitelkiant internetinę žiniasklaidą, tačiau buvo atliekama ir kitais būdais, pavyzdžiui, Lietuvai minint Laisvės gynėjų dienos 30-ąsias metines Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose (rus. Общественная палата) buvo atidaryta nuotraukų paroda, kurios tikslas – parodyti tariamą „tiesą” apie 1991 m. sausio įvykius Vilniuje. Šis renginys buvo skirtas oficialaus Kremliaus naratyvo apie šiuos įvykius pristatymui, atidaryme kalbėjęs pirmasis šių rūmų pirmininko pavaduotojas Michailas Aničkinas pareiškė, kad „Sausio 13-osios įvykiai apaugo istorine netiesa, faktų išdarkymu, kas kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui”. TV bokštą šturmavusios grupės „Alfa” vadas Michailas Golovatovas kartojo teiginius, įtvirtintus dar RF Valstybės Dūmos 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškime: kad SSRS teisė Lietuvoje galiojo iki pat 1991 m. rugsėjo, o pati „Alfa” vykdė ne televizijos užgrobimą, tačiau tikrų žurnalistų teisės vykdyti savo veiklą užtikrinimą”.

Pastebėta, kad Sausio 13-osios tema Kremliaus oficialų naratyvą transliuojantys šaltiniai labiausiai akcentavo kelis aspektus – buvo siekiama suformuoti nuomonę, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti asmenys yra neva neteisėtai politiškai persekiojami ir šmeižiami, buvo nepaisoma Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo ir teigiama, kad sovietų kariai Lietuvoje neva vykdė savo pareigą ginti sovietinius įstatymus. Į šių melagingų ir manipuliatyvių žinučių formavimą buvo aktyviai įtraukti ir buvę sovietinės Lietuvoje veikusios komunistų partijos pareigūnai, kolaboravę su okupacine sovietų valdžia.

Taip pat sausio mėnesį stebėtuose Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamuose šaltiniuose tęsėsi neigiamas Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai valstybės, įvaizdžio formavimas. Dažniausiai tai buvo daroma pasitelkiant su Lietuvos užsienio politika, dvišaliais abiejų valstybių santykiais susijusias temas. Pastebėti kryptingi mėginimai suformuoti nuomonę, kad Baltarusijoje vykstantys protestai prieš žmogaus teisių pažeidimus bei nedemokratinius rinkimus yra neva inspiruoti Lietuvos ir Lenkijos, taip pat esą šios valstybės ruošia, rengia ir finansuoja Baltarusijos opoziciją.

Pagrindiniai komunikacijos kanalai, kuriais skleidžiama neigiama informacija ir toliau išlieka portalai lietuvių ir rusų kalbomis (82%), radijas (7%), socialiniai tinklai Facebook, YouTube, blogai (8%), televizija (2%) bei oficialūs puslapiai (1%).

Šaltinis: Lietuvos kariuomenė

Parašykite komentarą