Karys
Karyba

Siekiama stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai

Siekdama stiprinti šalies gynybą ir didinti visuomenės įsitraukimą į visuotinę gynybą, Krašto apsaugos ministerija inicijuoja šaukimo į nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) sistemos pakeitimus. Šiuo metu nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos principiniai pertvarkymo siūlymai yra aptariami su suinteresuotomis visuomenės grupėmis – Lietuvos universitetų rektoriais, jaunimo ir studentų atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, darbdavių asociacijomis, karybos ir kt. ekspertais.  Po viešųjų konsultacijų ir diskusijų, parengus NPPKT sistemos keitimo ir atitinkamų teisės aktų projektus, planuojama juos pateikti LR Seimui svarstyti 2023 metų rudens sesijos metu.

Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius plk. Ramūnas Švažas – apie tai, kodėl reikia, kokių pakeitimų ir kokių rezultatų siekiama sistemos pertvarkymu. 

–          Kodėl reikia pertvarkyti šaukimo sistemą?

–          Pirmiausia, matome, kokioje dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje esame, vertiname grėsmes ir rizikas kylančias iš nedraugiškos kaimynystės, todėl keliame sau klausimus – ar esame pasirengę, ar viską padarę, kad būtume saugūs? Taip pat akivaizdu, kad Karo prievolės įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka krašto saugumo ir Lietuvos kariuomenės poreikius. Todėl, įvertinę bendrą situaciją, matome, jog būtina daryti pokyčius – visų pirma, galvojant apie krašto saugumą, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai. Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai, mūsų visų saugumo labui. Turime nepadarytų namų darbų, būtent dėl to šie pokyčiai ir numatyti.

–          Kokių tikslų siekiama?

–          Norime stiprinti kariuomenės ir visuomenės, t.y. dviejų pagrindinių elementų sąlytį, kad pasirengimas krašto gynybai būtų efektyvus. Būtina, kad pilietiškumo ugdymui būtų skiriamas deramas dėmesys mokykloje, universitete, kariuomenėje ir pan. Siekiame stiprinti ginkluotąsias pajėgas auginant profesinės karo tarnybos, savanorių, šauktinių ir aktyviojo rezervo karių skaičių, nes prireikus ar siekiant suvaldyti galimas grėsmes, kariuomenės karo meto struktūra ir visuomenė turi būti tam pasirengę. Remiantis mūsų vertinimais, matome, kad yra būtinybė auginti paruošto personalo skaičių – specialistų, jaunesniųjų vadų, karininkų. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai yra ir išliks kariuomenės branduolys – tiek karinės kompetencijos, tiek patirties, tiek vadovavimo prasme, tačiau vien jų neužtenka, reikia kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir pasirengimo, kad atėjus metui, visi kartu būtume pasirengę veikti mūsų visų saugumo labui.

–          Kokia turėtų būti jauno žmogaus motyvacija, kad norėtų atlikti karo tarnybą?

–          Man pirmiausia norisi kalbėti ne apie motyvaciją, o apie pareigą, nes būtent pareiga yra įrašyta mūsų konstitucijoje. Kai esame jauni, turime poreikių, planuojame gyvenimą, karjeras, pareigas dažniausiai užmirštame, nes norim gyventi šiandien, čia ir dabar. Bet viso to, kas yra mūsų planuose ir svajonėse mes neturėtume, jei nebūtume laisvi ir nepriklausomi. Todėl turime atlikti savo pareigą, privalome apie ją galvoti, jeigu norime būti laisvi, laimingi, kūrybingi ir toliau gyventi taip, kaip gyvena demokratinių šalių piliečiai.

Kita vertus, karo tarnybą galima sieti ir su asmeniniu tobulėjimu, savo asmenybės, tam tikrų savybių, būdo, charakterio vystymu. Žmogus, priimdamas iššūkius, pakeisdamas aplinką, tobulėja, išmoksta būti komandoje, joje veikti, bendradarbiauti, siekti rezultato – visa tai žmogaus gyvenime niekur nepradings, nauja patirtis atvers naujas galimybes.

–          Kokie esminiai šaukimo sistemos pertvarkymo siūlymai?

–          Visų pirma, mažinti išimtis dėl tarnybos atidėjimo. Siekiame peržiūrėti karo prievolės įstatymą ir galimai mažinti išimtis, kurios numato, kas gali būti atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos, pvz. studentų, statutinių pareigūnų grupės ir kt. Manome, kad reikia apsvarstyti galimybę šias išimtis naikinti ir taip praplėsti kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.

Antra, norime diferencijuoti tarnybos trukmę. Kad padarytume šauktinio tarnybą patrauklesnę, siūlome ją diferencijuoti – kaip ir dabar, kviesime atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį, bet po 6 mėnesių, atlikus individualų šauktinių vertinimą, 50 proc. jų būtų išleisti į atsargą, o kitai 50 procentų bus pasiūlyta tęsti tarnybą ir užbaigti visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius, ketiname mokėti profesinės karo tarnybos kario atlyginimą (be socialinių garantijų) už paskutinius 3 tarnybos mėnesius.

Trečia – norime pritraukti reikalingus specialistus. Tuos jaunuolius, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai, – juos siūlome kviesti atlikti tarnybą labai trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę prisitraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Ketvirta – atsirastų privalomi pasirinkimai studentams. Aukštųjų mokyklų studentams siūlome 2 privalomus pasirinkimus: arba 3 metų tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – pavyzdžiui tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais, arba 3 metų tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tokio tipo tarnyba trunka po 15 savaitgalių per metus, o per 3 metus sudaro 45 savaitgalius.

Galiausiai, numatoma ilginti tarnybą aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų, rezervo karius kviečiant kartotiniams mokymams iki 3 mėnesių reikiamų žinių bei įgūdžių atnaujinimui.

–          Koks visuomenės procentas būtų parengtas aktyviam rezervui įvykdžius siūlomus pakeitimus?

–          Istoriškai žinome, kad į aktyvius veiksmus įsitraukia apie 5 procentai visuomenės. Tačiau tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, kad atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norime didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių iki 15 500, o šauktinių skaičių – nuo 3 800 iki 5 000, pradedant pertvarkytą šaukimą vykdyti nuo 2025 metų. Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius.

–          Ar keisis ir aktyviojo rezervo mokymų sistema?

–          Tie jaunuoliai, kurie būtų pakviesti 9 mėnesių tarnybai, bet po 6 mėnesių. išleidžiami į atsargą, likusius 3 mėnesius papildomo kolektyvinio rengimo gautų per pirmus 5 metus. Jau dabar yra įsigaliojusi tvarka, kad  jaunuoliai, kurie tarnavo tam tikram dalinyje, pavyzdžiui Algirdo batalione, pirmus 5 metus yra priskirti tam pačiam Algirdo batalionui, prie tų pačių vadų, su tais pačiais tarnybos draugais, kurie kartu tarnavo nuo šaukimo pradžios. Praėjus 5 metams, šie aktyviojo rezervo kariai būtų priskirti Mokymo ir doktrinos valdybos padaliniams ir ten 10 metų tęstų kartotinius mokymus, atnaujintų žinias ir įgūdžius pagal poreikį.

–          Šiuo metu vyksta viešos konsultacijos su įvairiais visuomenės atstovais. Ko iš jų tikitės?

–          Manome, kad pasitarti su visuomene, su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis – jaunimu, darbdaviais, aukštųjų mokyklų atstovais ir kitais yra būtina. Norime išgirsti įvairių grupių nuomones, konstruktyvius siūlymus, išklausyti kritikos, diskutuoti, išsakyti savo viziją ir poreikius bei ieškoti bendrų išeičių. Siekiame, kad rengiant karo prievolės įstatymo pakeitimus, jie atitiktų visų mūsų lūkesčius. Galbūt nesigaus 100 procentų prisitaikyti prie visų nuomonių, tačiau mes esame pasiruošę išgirsti visuomenės balsą, nes norime, kad rezultatas būtų visiems maksimaliai priimtinas.

–          Kaip vienu sakiniu pasakytumėte jaunam žmogui, kodėl verta atlikti karo tarnybą?

–          Esu įsitikinęs, kad verta vien dėl to, kad būtume laisvi, kad gyventume nepriklausomoje Lietuvoje, kad galėtume kurti, džiaugtis, tobulėti. Nes mūsų kaimynai yra pavyzdys ko tikrai vieni kitiems nelinkėtume.

Parašykite komentarą