Viktorija Tauraite
Žmonės

Sidabrinės tendencijos Lietuvoje

Viešojoje erdvėje vis dažniau yra diskutuojama apie tai, kad visuomenė sensta, kad šie metai Lietuvai išskirtiniai tuo, kad pensinio amžiaus sulauks daugiau žmonių nei ateis į darbo rinką. Pažvelkime į šią situaciją išsamiau, remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros, Eurostato statistiniais duomenimis.

Gyventojų Lietuvoje mažėja, o pagyvenusių asmenų skaičius didėja

2023 m. pradžioje Lietuvoje 20 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus). Kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. O 2001 m. pradžioje Lietuvoje buvo 13,9 proc. pagyvenusių asmenų. Ateities prognozės pateikia analogišką tendenciją: 2030 m. prognozuojama, kad Lietuvoje 23,6 proc. nuolatinių gyventojų sudarys pagyvenę asmenys, o 2050 m. – 30,8 proc. Šie skaičiai akivaizdžiai pagrindžia senėjančios visuomenės faktą.

Be viso to mažėja ir nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje. Lyginant 2000 m. ir 2023 m., nustatyta, kad nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 19 proc. Europos Sąjungos kontekste taip pat esame prie tų valstybių, kuriose gyvena sąlyginai mažas gyventojų skaičius. 2023 m. Lietuvos gyventojai Europos Sąjungoje sudarė tik 0,6 proc. bendros Europos Sąjungos populiacijos. Už mus gyventojų skaičiumi yra mažesni tik Slovėnija (0,5 proc.), Latvija (0,4 proc.), Estija (0,3 proc.), Kipras (0,2 proc.), Liuksemburgas (0,1 proc.) ir Malta (0,1 proc.). Visgi verta išskirti Vokietiją (18,8 proc.), Prancūziją (15,2 proc.) ir Italiją (13,1 proc.), kuriose gyventojų skaičius buvo atitinkamai didžiausi Europos Sąjungoje.

Ateityje taip pat prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje: 2030 m. sumažėjimas turėtų būti lygus apie 4 proc., o 2050 m. – 18 proc., lyginant su 2023 m. Vis dėlto, Europos Sąjungos kontekste prognozuojama, kad 2030 m. bendras gyventojų skaičius turėtų padidėti vienu procentu, o 2050 m. – sumažėti 0,1 proc., lyginant su 2023 m. Galima išskirti Graikiją, Kroatiją, Italiją, Baltijos šalis, Vengriją, Portugaliją ir Rumuniją kaip šalis, kuriose prognozuojamas gyventojų skaičiaus sumažėjimas 2030 m., lyginant su 2023 m. O sąlyginai didžiausia gyventojų skaičiaus prieaugio tendencija 2030 m. prognozuojama Maltoje (12 proc.) ir Liuksemburge (12 proc.), lyginant su 2023 m.

Ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Akivaizdu, kad pažanga medicinos srityje turi teigiamą įtaką vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei. Tai pastebima ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2001 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo lygi 71,67 metams (65,9 metai – vyrai, 77,42 metai – moterys), o 2022 m. – 75,3 metams (70,86 metai – vyrai, 79,57 metai – moterys). Pastebima ir tai, kad mažėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje. Europos Sąjungoje pastebima, kad 2022 m. ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo nustatyta Ispanijoje (83,2 metai), Švedijoje (83,1 metai), Italijoje (83  metai) ir Liuksemburge (83 metai). O trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo nustatyta Bulgarijoje (74,3 metai), kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 80,7 metus.

Kita vertus, vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė yra trumpesnė. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje vyrų atveju ji buvo lygi 55,4 metams, o moterų – 59,8 metams (2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 69,6 metus – vyrai, 78,87 metus – moterys). Tarp vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir vidutinės tikėtinos sveiko žmogaus gyvenimo trukmės skirtumas yra lygus beveik 19 metų moterų atveju ir 14 metų – vyrų atveju. Visgi dinaminiu aspektu yra pastebimi teigiami aspektai: lyginant 2005 m. ir 2021 m. pastebima, kad Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė išaugo 4,1 metais vyrų atveju ir 5,2 metais moterų atveju.

Bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių skaičius didėja

Akivaizdu, kad visuomenė sensta ir tai suformuoja tam tikrus iššūkius makroekonominiu lygiu. Apskaičiuota, kad Lietuvoje 2023 m. bendrasis išlaikomo amžiaus žmogaus koeficientas buvo lygus 54. Tai rodo, kad 100-tui gyventojų (15–64 metų) tenka išlaikyti 54 asmenis (23 vaikus (iki 14 metų) ir 31 pagyvenusį žmogų (65 metų ir vyresni)). Verta išskirti Sostinės regioną, kuriame 2023 m. buvo išlaikomas sąlyginai didesnis vaikų skaičius (25 vaikai), lyginant su Vidurio ir vakarų Lietuvos regionu (22 vaikai). Priešingo pobūdžio tendencija yra pastebima nagrinėjant išlaikomų pagyvenusių asmenų skaičių. 2023 metais daugiau pagyvenusių asmenų buvo išlaikoma Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (33 asmenys) nei Sostinės regione (26 asmenys). Šiame kontekste išsiskiria Utenos apskritis, kurioje išlaikomų pagyvenusių asmenų skaičius siekė 38 asmenis.

Žvelgiant į bendrą išlaikomo amžiaus žmonių koeficientą dinaminiu aspektu Lietuvoje, pastebima, kad jis didėja. Pavyzdžiui, 2001 m. jis buvo lygus 51 (30 vaikų ir 21 pagyvenęs asmuo), o 2023 m. – 54 (23 vaikai ir 31 pagyvenęs asmuo). Ateities prognozės nedžiugina, nes prognozuojama, kad išlaikomo amžiaus žmonių skaičiaus koeficientas 2030 m. Lietuvoje turėtų būti lygus 60 asmenų (22 vaikai ir 38 pagyvenę žmonės), o 2050 m. – 73 asmenims (20 vaikų ir 53 pagyvenę žmonės). Europos Sąjungos kontekste tendencijos yra panašios. Prognozuojama, kad 2050 m. bus mažiau nei du darbingo amžiaus suaugusieji išlaikantys kiekvieną pagyvenusį žmogų.

Kas mūsų laukia ateityje?

Akivaizdu, kad Lietuvoje visuomenė sensta. Ir visuomenės senėjimo procesui yra reikalinga ruoštis jau dabar. Šiame kontekste ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinės apsaugos, sveikatos sritims bei darbo rinkai sidabrinės ekonomikos kontekste. Egzistuojančias problemas darbo rinkoje vyresnių asmenų kontekste pagrindžia Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu 2023 metais atliktas tyrimas Lietuvoje. Išsiaiškinta, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje labai arba iš dalies yra paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija. Diskriminaciją darbo vietoje ar priimant į darbą labiau jautė vyresni asmenys: 50–59 metų asmenys nurodė, kad 21 proc. iš jų patyrė diskriminaciją, o 21 proc. iš jų – buvo diskriminacijos liudininkais. Taigi sidabrinės ekonomikos grėsmės ir galimybės mūsų neišvengiamai laukia ateityje ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Prognozuojama, kad 2060 metais kas trečias Europos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Parašykite komentarą