Naudinga žinoti

Irena Pivoriūnienė: „Stresas yra pagrindinis mūsų imuninės sistemos nuodas“

Mylimiausia sveikatos laidų vedėja, gydytoja Irena Pivoriūnienė televizijoje dirba jau daugiau nei keturis dešimtmečius, kiekvieną dieną savo ilgamete patirtimi ir žiniomis dalindamasi su žiūrovais. Pasak senjorės, imunine sistema reikia rūpintis ištisus metus, ne tik atėjus šaltajam periodui, o tam įtakos turi tiek gyvenimo būdas, tiek nuotaikos, mat stresas gali iššaukti sunkiasi ir nepageidaujamas ligas.

Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės herojė – legendinė sveikatos laidų vedėja, gydytoja Irena Pivoriūnienė. Televizijoje žinoma senjorė sukasi jau daugiau nei keturis dešimtmečius, anuomet tempas buvo didžiulis, apsirodo, jis toks pats išliko ir dabar, o į klausimą, kada ketina sustoti dirbusi, moteris drąsiai atšauna – niekada.

„Aš noriu kažkam iš aukščiau padėkoti, kad esu sveika. Yra labai daug ligų, bet jeigu Dievulis nuo jų apsaugo, reikia jam dėkoti ir skubėti daryti gerus darbus. Stresas yra pagrindinis mūsų imuninės sistemos nuodas ir jeigu mes galime padaryti kažką gero – mums išsiskiria laimės hormonai, o jeigu mes iškrečiame kokią šunybę, kitam žmogui išsiskiria kortizolis – hormonas, kuris naikina mūsų imuninę sistemą“, – laidoje pasakos gydytoja.

Kalbėdama apie laimės hormonų įtaką sveikatai, Irena išduoda paslaptį ir kaip pati kovoja su bloga nuotaika. Pasirodo, čia jai pasitarnauja menas ir garsų terapija, puikiai atstojanti bet kokius vaistus.

„Man be galo yra  svarbi muzika. Kad ir kokia bloga nuotaika bebūtų, aš įsijungiu ir pasineriu it į terapiją. Mėgstu muziką visokią, bet ji man veikia geriau nei valerijonas ar kiti raminantys vaistai“, – tikins laidos herojė.

Kasdienybėje Irena yra itin veikli ir aktyvi senjorė. Ji savo socialiniuose tinkluose dalinasi užkulisiais ką veikia, kur eina, su kuo susitinka, kur dalyvauja. Inovatyvios naujovės jai joks siaubas, o įvaldytas kompiuterinis raštingumas atvėrė duris į naudingos informacijos klodus.

„Vakar įsijungiau „Facebook“ ir matau vaizdo įrašą, kuriame gydytojas mokina kaip teikti pirmąją pagalbą, kaip gaivinti žmogų sustojus širdžiai. Aš tą ir mokiausi, ir turiu medicininį išsilavinimą, bet vis tiek su didžiuliu malonumu tris kartus peržiūrėjau įrašą“, – pasakos Irena.

Prasitarusi, kad senjorai lygiai taip pat domisi šiuolaikinėmis pramogomis, kaip tą daro jaunimas, Irena kartu su laidos vedėja Laura apsilankys „VR arenoje“ ir užsidėjusios į virtualią realybę nukeliančius akinius, stos viena prieš kitą į aršią kovą.

„Aš maniau, kad bus baisiau, bet iš tiesų, man buvo smagu. Likau labai sužavėta, tai nuoširdus pirmas kartas, todėl ir kitiems palinkėčiau drąsos bei ryžto eiti tik pirmyn, nes kiekviena diena mums yra šventė“, – įspūdžiais dalinsis Irena.

NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS

Kas išduoda, jog klausa ėmė prastėti?

Gera klausa yra itin svarbi kasdieniniame gyvenime, tačiau dauguma žmonių net nesusimąsto, ką iš tiesų reiškia girdėti gerai. Klausos praradimas paprastai vystosi lėtai per daugelį metų, todėl žmonėms sunku suvokti, kad jie turi klausos sutrikimą.

„Kai žmogui sutrinka klausa, jisai nejaučia, kad kiti turi garsiau kalbėti. Todėl mes sakom, kad televizorius yra vienas iš geriausių matavimo būdų, nes žiūrint televizorių pats žmogus arba jo artimieji ima pastebėti, kad paleidžiamas garsas tapo didesnis nei įprastai“, – laidoje pasakos „Gera klausa“ komercijos direktorius Tomas Rastenis.

Šiai dienai klausos aparatai yra moderniausias ir patogiausias klausos sutrikimo sprendimo būdas, tačiau tokius aparatus reikia prisipratinti ir nešioti kasdien bent po kelias valandas. Klausos aparatus kuriantys meistrai juos prilygina dantų protezams arba akiniams, mat kaip pastaruosius, taip ir klausos aparatą kiekvienas žmogus sau turi pasirinkti ir prisitaikyti tinkamiausią

„Yra aparatai, kurie mažai matomi, vos pastebimi ir suteikia daugiau komforto. Žmogus jį naudoja kaip jaunimas naudoja ausines. Yra aparatai, kurie gaminami kaip pakraunami ir baterija laiko parą laiko. Klausos aparatai gali būti naudojami ir tai pačiai muzikai klausyti kaip standartinės ausinės, ir telefonu naudojantis, kaip laisvų rankų įranga“, – moderniomis naujovėmis dalinsis T. Rastenis.

Polifenolių-antioksidantų galia kovoje prieš vėžį

Šiandien pakalbinti garsiąją kailių karalienę, 75 metų Nijolę Veličkienę nėra lengva, mat moteris tarp darbų sukasi it vijurkas ir apie išėjimą į pensiją net negalvoja. Kasdien Nijolę galima surasti jos mados namų kailių siuvimo laboratorijoje. Senjorė į ateitį žiūriu optimistiškai ir sako planuojanti dirbti dar bent 20 metų, nes sunkiausia – jau praeityje, kuomet jai prieš daugiau nei dešimtmetį buvo netikėtai aptiktas trečios stadijos gimdos kaklelio vėžys.

„Buvo visko, vaikščiojau su dviem ramentais, net du metus, bet aš labai nenoriu prisiminti to, kas yra blogiau. Aš savas mintis kreipiu ta linkme, kad viską pasieksiu, viską įgyvendinsiu, nes save reikia saugoti nuo bet kokio negatyvo. Jei aplik save kursi tik pozityvą, tada ir ligos nepuls“, – drąsiai sako N. Veličkienė.

Sunkiausias etapas yra po agresyvaus vėžio gydymo, kai organizmas gauna labai daug chemijos, nelengva patirtimi dalinasi garsioji verslininkė. Tada kyla klausimas, kaip atstatyti imunitetą, kaip vėl neatkristi. Tam, pasak medikų, pagalbos ranką gali ištiesti maisto papildai su polifenoliais-antioksidantais.

„Maisto papildai gali padėti. Kai mes šnekam apie žinomiausius, tai vienas tokių yra „Pomi-T“, kuris į Lietuvą atkeliavo kaip papildoma priemonė kovojant su prostatos vėžiu. Tačiau laikui bėgant pamatėme, kad tai yra natūralių produktų ekstraktas, kuris stimuliuoja imunitetą, sureguliuoja organizmo funkcijas ir turinti klinikines studijas, ko neturi daugelis kitų maisto papildų“, – laidoje kalbės onkologas, abdominalinės chirurgijos gydytojas habil. dr. Eugenijus Stratilatovas.

Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovaujami garsaus profesoriaus, onkologo Robert Thomas, atrinko daugiausiai polifenolių ir antioksidantų turinčius keturis superproduktus – brokolius, granatus, ciberžoles ir žaliąją arbatą, kuriuos patalpinę į kapsules, klinikiniais tyrimais nustatė jų priešvėžinį poveikį. Yra žinoma, kad polifenoliai ir antioksidantai, mažina ne tik onkologinių ligų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų riziką, nes palaiko imuninę sistemą. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.

Nuo ko prasideda ligonio slauga namuose?

Pirmą kartą susidūrus su ligonio slaugymu iškyla daugybę klausimų: kaip tinkamai įsirengti aplinką, kokias priemones įsigyti, retas kuris žino tokius specifinius dalykus, kaip gulinčių ligonių higiena ar teisingas artimojo vartymas lovoje. Nors slaugos priemonių šiais laikais lengvai galima įsigyti internetu, specialistai teigia, kad pirmiau reikėtų ateiti į saloną ir išsiaiškinti ne tik kokio daikto reikia, bet ir kaip tinkamai juo naudotis.

„Pats pirmiausias dalykas, reikia kreiptis pas šeimos gydytoją, kuris gali skirti tam tikras priemones, o toliau žmogus yra atviras pirkti priemones ten, kur nori. Valstybė suteikia tam galimybę ir įsigijus priemonę, mes išrašom reikiamus dokumentus kompensacijai gauti, kuriuos tereikia priduoti į techninės pagalbos neįgaliesiems centrą“ – laidoje pasakos „Slaugyk.lt“ direktorius Šarūnas Kenstavičius.

Pasak pašnekovo, šiandien aktualiausios priemonės tos, kurios leistų vyresnio amžiaus žmogui kuo ilgiau išlikti savarankišku ir aktyviu. Tačiau individualūs poreikiai skatina ir individualių spendimų paieškas, slaugos priemones gaminant pagal užsakymą, jas pritaikant kiekvienam klientui asmeniškai.

„Salonai ir yra skirti tam, kad žmogus atėjęs vizualiai, maketų pagalba pamatytų, kam ir kada kokį daiktą naudoti, kaip tą daryti teisingai. Turim maketus, parodančius kaip užsideda čiužinys, kaip išsilenkia staliukas, kokios yra nugaros atramos, kaip kilnojasi lova, kokios yra vonios. Gaminame ir individualius užsakymus, mūsų specialistai atvažiuoja pas žmones į namus, išmatuoja ir pagamina individualiai tam žmogui pritaikytą priemonę“, – teigs Š. Kenstavičius.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Parašykite komentarą